ketvirtadienis, gruodžio 23
Pūsnyje pamestas varpelis
Tokiu metu ir man norisi tapti nykštuku, uoliai triūsiančiu ties dovanomis. Dovanomis šeimai, draugams ar atsitiktiniam žmogui autobuso stotelėje. Simbolinė šilta dovanėlė skirta papirkti šypsenas. Tokie ūmūs juk lekiam kasdien... dėl tos vienos sekundinės akimirkos "nebuvimo" ant žemės.
Šiuometiniai mano dovanėlių idėjos pamatai - sūri tešla :)
Dovanų receptas:
* 4 kupini šaukštai miltų
* 4 kupini šaukšteliai druskos
* šlakelis vandens (kad visa taptų vientisa mase)
Viską suberiame į dubenį, išminkome ir imamės formavimo. Galima naudotis formomis arba lipdyti. Kepame 20min. 180 laipsnių orkaitėje.
Dekoravimas:
* dažai (tinka akrilas, guašas, akvarelė... ar bet kas tepantis, dažantis ir t.t.)
* teptukai
* ūpas (itin svarbus dovanų kūrimo ingredientas, be kurio dovana neturės dūšelės)
* stebuklingos idėjos
* greitai džiūstantis dekupažo lakas arba tiesiog plaukų lakas
* kaspinas
Dekoruotus ir visiškai išdžiuvusius žaisliukus nupurškiame laku, palaukiame kol lakas tampa nebelipnus, tada rišame kaspinėlius.
Gilaus kūčių vakaro ir šelmiškai mandarininių Šv. Kalėdų!
šeštadienis, spalio 2
Meditacija
Gervė.
Ūkana.
Nuotykis.
Taip įsivaizduoju atostogas.
Anti sintezė.
penktadienis, spalio 1
Tip topais
Ir vis tik. Čia pat spalis... jau spalis! ir spalio šventės. Visad maniau, kad man nepatinka švęsti gimtadienio puotų, ypač savo. Tačiau šie metai! Jie - kitokie. Norisi kvailų kepuraičių, parafininiais lašais apibėgusio morenginio torto, nutrūktgalviškų emocijų, užsakyto staliuko kavinėje, burbulų.. Jūsų.
Tapsmas.
sekmadienis, rugpjūčio 15
Iliuzijos
Rodos, viską apsakyti nepakanka ne tik žodžių, bet ir rišlių minčių. Galvoje aidai skamba visomis abėcėlės raidėmis, o tas visa pasakantis kertinis sakinys nesusidėlioja. Tiek visko reikia apgalvoti ir nuspręsti, kad norom nenorom viską pastumi į pašalę... Rytais reiktų imtis atidarinėti asmenines Pandoros skrynias, gal pamaži atsikratyčiau antsvorio, kasdien pasireiškiančio beprotišku galvąskaudžiu.
Rytas, man tas metas, kai aš ilgiausiai galiu pabūti su savimi. Nors nesu vyturys, veikiau nakviša, tačiau tokie salsvi ir migloti rytai, kaip pastarųjų savaičių, mane keri. Jei ne darbas, galbūt aš neapleisčiau savo pagalvės kuopos 5 valandą ryto, bet šiuo metu tai labiausiai mane žavintis dalykas kasdienybėje. Tokiu metu tik paukščiai budina kraštą. Rodos, jų pilna visur – ne tik medžiuos ir danguje, bet ir visas oras bei ryto kvapas pertvinkęs jų ulbavimu. Aš visada kažkiek pavydėjau paukščių galių: tos begalinės laisvės, gebėjimo nevaržomai sklęsti padangėje, skrosti vėjus...
Prieš keletą metų skaičiau Richardo Bacho knygą „Iliuzijos“. Tada mane pakerėjo ten aprašoma mistika, stebuklai, tiksliau jų neapsakomas realumas ir įtaiga. Buvo akimirka, kai beskaitydama išbėgau iš močiutės namo, ir stabtelėjusi ant laukinių laiptų, pakėliau akis į dangų ir bandžiau išsklaidyti debesis žvilgsniu. ( Šventai įsitikinus, kad man pavyks!) Įtikinti, tarkim, jau suaugusį žmogų tokia mistika yra neaprėpiamas rašytojo talentas. Šiandien vėl norisi paimti šią knygą į rankas, gal ten slypi visi, taip reikalingi, atsakymai.
antradienis, liepos 27
Oranžinė situacija
Dažnai ieškome prasmių kiekviename žingsnyje. Mano prasmė - rasti prasmę savo būtyje. Kartais norėtųsi būti plaikstalu, kurio mintys vėjui, o vėjas - jam. Bet betoninės kojos vis mintija, kad kratinys įvairiausių idėjų, iliuzijų, svajų ar sapnų, o gal elementarios kasdienybės, tau neduoda kada įkvėpus iškvėpti.
Žmogus bandydamas atrasti pasaulyje savo vietą, pamiršta patį svarbiausią - mėgautis esamybės laime. Ta laimė, tokia nepastebima, tokia trapi ir perregima, jog nesusikaupęs gali jos neįžiūrėti. Taip imi ir praleidi geriausias progas, spėliodamas kas tą laimę tau neša. O ji greta, tik nesugaunama ir nesugauta.
Ši tema tūkstančius kartų aprašyta, dar daugiau aptarta, išieškota... Bet kas žmogui gali būti svarbiau, už gyvenimą aukso viduriu? Nepaisant to, jog ta laimė tokia nepastovi gyvenimo sugulovė.
Atverk akis! Spėliok ir būk įmintas... ieškodamas būk atrastas.
Dėkui už nuotraukas S. Č. ir J. M.
penktadienis, birželio 25
Paran kon da tale...
Tęsiu savo paieškas. Minutės kapsi, žmonės mini istorija, sako daug jau visko būta. O aš dar net pradžios nespėjau peržiūrėti - eina pabaigos titrai... Susitepiau sumuštinį su pomidoru, užsitaisiau baltos arbatos, bet gyvenimas vis tiek eina niekais. Kaltų neieškosim, ta politika senai nebemadinga.