sekmadienis, lapkričio 2

time

    Laikas, tarsi kibirkštis... blykt, blykt ir valanda prasisuka per 5 minutes. Atrodo para prarado savastį - visi skubėdami niekur nespėja, o plaukuose - vėjas. Taip prasideda lapkritis.
    Per kelias pastarąsias dienas labai daug sapnavau. Mėnulis ramus, dailiai išpjautas. O po langu sklando paukštis. Jo kojos, tarsi, prisukamo žaislo ir persuktos iš apačios virš sparnų. Tūpdamas jas persuka apačion. Ima ristele bėgioti per palanges. Staiga pūkšteli, it karnavalinė petarda ir pavirsta miniatiūriniu povu. Tiesa, labai neįprasto kolorito: geltonas, kaip garstyčių grūdeliai su dailia raudona uodega. Atlikęs savo ritualinius pažinties judesius, jis numetė uodegą ir prašapo į niekur. Pieva, po palange, pasidengė jo uodegos plunksnomis. Ilgomis, su lig ranka iki alkūnės. Atsargiai jas surinkau ir atmerkiau akis.  

    



   Vaizdai iš praėjusio savaitgalio. Klejojom po miestus, lankėm artimus gyvus bei išėjusius. Moliūgas į kompaniją pritiko, nors moliūgadienio ir nešventėme. Tiesiog šiaip su vyru pasidarėme nuotykį. Šį žalią laikrodį pirmą kartą pamačiau prieš dešimtmetį ir nuo tada man kirbėjo mintis jį užfiksuoti. Laikas.