ketvirtadienis, spalio 25

Chair

Iš naujo.
Šiandien rodomės su sena kėde, kurią prieš kelias dienas perdažiau, taip prikeldama naujam gyvenimui. Ji maždaug tris, o gal net keturis, metus pamiršta stūksojo rūsyje. Ilgai ieškome įsigyti kėdžių, tačiau šis procesas užtruko. Pasirodo ne taip paprasta rasti kėdę su istorija bei padoriu kokybės ir kainos santykiu. Jau išmaišyti visi sendaikčiai, Aleksoto turgavietės pardavėjai sveikinasi, it seni pažįstami, o kėdės vis nėra...
Šios kedės nauja pradžia prasidėjo nuo pagalvėlės. Sena tiesa, kad visa - tai smulkmenos :}

O Jūs ar "žadinate" senus daiktus?

♥ ♥ ♥ 


October's Dream

    Pabundu aukštoje žolėje. Aplink negyvi juodi, balti katinai. Girdžiu tolumoje žliugsintį vandenį. Pakeliu galvą. Matau grįžtančią iš nežinios Mamą. Švytinčią, tarsi po ilgų atostogų. Jos oda dengia įdegis, o akis - saulės akiniai. (O gal akiniai, su kuriais Ji skaitydavo?) Šviesia šokinėja, aš gerai neįžiūriu. Pagaliau Ji suka į kiemą.  Šypso. Rankose tempia lagaminą, o lūpose skamba žodžiai "nieko tokio". Mano širdis spurda iš ilgesio, laimės ilgesio. Negyvi katinai ima kilti ir galiausiai jų kniaukimas užtvindo pievą.
    Pabundu lovoje. Katinai miega susisukę į antklodę.Giliai kvėpuoja. Ant palangės šoka spalio lietus. Tyliai pradedu dieną. Kapt kapt...


antradienis, spalio 16

Molbert & Crane

Maži, gražūs dalykai 
Sužadėtinis man padarė molbertą, kurį jau nekantrauju išbandyti 
O aš iš naujo išmokau lankstyti popierines gerves. 
Tai, it sparnuoti galvosūkiai, labai padeda nuraminti mintis. 
Poveikis, kaip mėtų arbatos :} 





Ar Jums patinka origami? :} 

Two hearts

Širdis po sparnu.
Jaukumas. 


Sagė megztiniui, lietpalčiui ar suknutei. 

pirmadienis, spalio 15

101

Apie nutikimus, gėles ir rudenį.

    Visai nesenai pažįstama ištarė "Myliu gyvenimą. Čia yra ką veikti". Myliu gyvenimą ir aš. Bet nemyliu savęs. Kažkoks vidinis nepasitenkinimas nuolat trukdo džiaugtis esatimi. Viskas prie ko prisiliečiu, tarsi, tirpsta... ne taip, ne iki galo, ne ne ne... ir kuo dažniau pasąmonėje pakartoju ne – tuo rečiau pasakau garsiai taip. Vis pristingu pasitikėjimo, ryžto, užsispyrimo. Sukyla pyktis. Kuo daugiau pykčio – tuo mažiau rezultatų.
    Dažnai pačiumpu save apimtą gailesčio ne kam kitam, o sau. Atsigręžiu į savo asmeninę istoriją ir suvokiu, kad nieko įsimintino nepadariau. Svajonės, kurios kadaise, rodėsi, ranka pasiekiamos, tapo svajonėmis dėl svajonių. O darbai, kuriuos dirbau laimės neteikė, todėl aš juose neužsibūdavau. Pastarasis ne išimtis, nors sutikau nuostabius žmones. Išeinant net kvapą gniaužė, taip nesinorėjo jų palikti. Bet širdis tvinkčiojo „metas ieškoti toliau“.  Ruduo man tas metas, kai norisi viską keisti... keisti iš pagrindų.
    Dabar vėl plaikstausi nuo vienų durų prie kitų dalindamasi. Baisu žinoti ko nori ir nerasti nieko, net lašelį, panašaus. Apima dar gilesnis liūdesys, nepykanta sau, gailestis, kad tikriausiai niekad nepatirsiu to katarsio, kurį teikia mylimas darbas. Sena tiesa ir tai, kad  gerai atlikti gali tik mylimus darbus, tad dabar niekaip neapleidžia nuojauta, kad viską gadinu. Apskitai, taip diena po dienos imi jaustis niekam tikęs, pasitikėjimas gęsta, kaip žvakė merkiama lietaus.
    Tiek pats iš savęs tikėjaisi ir tiek kiti į tave dėjo vilčių... o dabar mieste vengi sutikti žmones iš praeities, savo klasės draugus, mokytojus, dėstytojus, bendrakursius, net gimines... kaip skaičiau vienos merginos mintis „visad pasijunti nejaukiai išgirdęs klausimą kuo užsiimi gyvenime“. Sunku ne dėl jų, o dėl savęs pačios, dėl to, kad save apvylei. Ir nei nežinai, ar verta tu antro šanso savo gyvenime, ar ne?... 



Derinukas pietums su drauge





ketvirtadienis, spalio 4

Birthday arba glamūrinio liūdesio diena

Gimtadienis visada šiek tiek liūdnas. Su lig kiekvienais metais - liūdesio metais daugiau. 
Su šypsena! Gal kam spanguolių arbatos iš spanguolinio puodelio? :}  



trečiadienis, spalio 3

Book

Liko vos kelios valandos iki ryto per kurias turiu išbraukti paskutinius darbus iš dvidešimt ketvirtų metų sąrašo. Žinojimas, kad paskutinės minutės darbai nepadės leidžia vakarą pasitikti su knyga ir puodeliu arbatos...




204psl. 5 eilutė... 

"Taip ir nesugebėjęs perprasti savosios savasties, vėl įninku skaityti senus sapnus. <...>Kita vertus, kuo daugiau senų sapnų perskaitau, tuo aštriau suvokiu savo bejėgiškumą. Vis dar nevalioju suvokti, ką man byloja tie sapnai. Be paliovos skaitau juos, tačiau prasmės taip ir neperprantu. Jie - tarsi neiššifruojamas tekstas, naktis po nakties plaukiantis man prieš akis. Ne ką daugiau suprasčiau paprasčiausiai žiūrėdamas į srovenančius Upės vandenis"