penktadienis, lapkričio 4

24 peržydėję šermukšniai

Asmenybė ir darbai skamba disonansu. Jie neatliepia įkalintos sielos, veik - tik imituoja socialiai priimtinus principus. 24 peržydėję šermukšniai. Vėl nuraudę plaukai. Rudenys. O troškimų jūra taip ir lieka tyvuliuoti už devynių kalvų.
Taip dažnai, per dažnai, imiesi to, ką privalu daryti, pamiršdamas savo prigimtinę teisę rinktis. Ir taip, daugėjant rudens vakarų asmeninėje istorijoje, nublanksti. Drąsa ne ta, ne tie žmonės. O kaip tai, rodėsi, teisinga anądien. Tik rašalu ant senos knygos nugarėlės išlieti būgštavimai. Dar tik (net) 24 nužydėję šermukšniai, o tau lieka tik sena knygos nugarėlė.