šeštadienis, spalio 2

Meditacija

Kiekvienas turime savo meditacijos būdų... vienas manųjų - siaučiantys muzikos garsai bei minčių panardinimas į tušo butelaitį. Mano būdui labai patinka staigmenos, netikėtumai ir pompastika, kai kažkas vyksta čia ir dabar. Nenuspėjamai. Siūlai, popierius, dažai...
Gervė.

Ūkana.

Nuotykis.

Taip įsivaizduoju atostogas.

Anti sintezė.

penktadienis, spalio 1

Tip topais

Spalis tip topais sėlina rugsėjo nugara. Šlampa nusėdėtos pievos ir klimpsta kojos pramintuose takuose. Ir dabar lašais kapsi nuo stogo. Lietus. Besismelkiantis rudenio šaltis skatina vis vingriau susirangyti krėsle ir gniaužyti kojų pirštukus, kad šie neapstotų varinėti kraujo. Pažvelgus pro langus vis kitas pilkas dangus, bobų vasaros, kaip nebūta. Tik gaidžio skiautere pasipuošęs klevas. Vakarėjant ima rodytis, kad sėdim įsitaisę greta nemenko židinio. Vietoj malkų spragsėjimo – vėjo ūbavimas. Šiuo metu dažnai susimąstau, kad reiktų lavinti nagučius ir imtis nėrinių. Juose supinčiau kvailus pokštus ir aikštingą liūdesį, praėjusių dienų autentiškumą ir ateities galybes. Vakarais būčiau voras, rezgantis kepuraites.
Ir vis tik. Čia pat spalis... jau spalis! ir spalio šventės. Visad maniau, kad man nepatinka švęsti gimtadienio puotų, ypač savo. Tačiau šie metai! Jie - kitokie. Norisi kvailų kepuraičių, parafininiais lašais apibėgusio morenginio torto, nutrūktgalviškų emocijų, užsakyto staliuko kavinėje, burbulų.. Jūsų.
Tapsmas.