penktadienis, kovo 30

Little Thursday

Planuotas ketvirtadienio dviračių sezono atidarymas pasišovė nustebinti permainingu oru. Teko apsiriboti trumpu pasivaikščiojimu aplink namus. O čia vieni atradimai. Sodininkai stebina išmanumu - jie imasi būdų, kuriais nuo miško žvėrelių, ypač zuikių, saugo vaismedžius žiemą. Jų nekalta išmonė tampa žaismingais obelų šalikais, kurios mes pavadinome "Kelmerių" ŠMC ;}


Vakaronė apsipynė pokalbiais, katinais, pelių ausimis, rožiniais flamingo sparnais ir cukriniais sausainiais gardintais begale muzikos...






ketvirtadienis, kovo 29

Flea Market

Susitikime ten ir užbaikime kovo mėnesį stilingai!

antradienis, kovo 27

Bird's foot

Pranašai šiandien blaškosi.
Tyki popietės kelionė autobusu namo... įsitaisiau pačiame autobuso gale, atokiau nuo visų keleivių. Mintyse svajojau apie baltos spalvos namą, kurio langines tapyčiau pati, vyną terasoje ir supamosios kėdės girgždesį. Priešpaskutinėje stotelėje man vos nesustojo širdis, o gal atvirkščiai - ji ėmė plakti atkakliau nei visada. Į autobuso stiklą tėškėsi paukštis. Tiesiai priešais mane. Juodas geltonomis kojomis, kiek mažesnis už varną, bet ne toks mažas, kaip žvirbliai. Tiksliai nepasakysiu kokiai šeimai jis priklauso, nes tuo metu man ne jo pavadinimą nustatyti rūpėjo, o kaip susivaldyti nesuinkštus. Mano kojos šiandien irgi geltonos... ar dažnai taip būna?
Ar Jums būna atsitiktinumų, kurie panašėtų veik į pranašystę nei į paprastą atsitiktinumą? Net nesiverčia liežuvis sakyti atsitiktinumas... o gal tik man patinka įsivaizduoti, jog yra daugiau, nei gali įžiūrėti?


pirmadienis, kovo 26

Curtain wind

Užuolaidų vėjas. Šiandien siaučia už pergales. Asmenines ir svetimas.
Kartais turiu tiek neišnaudoto laiko, jog nežinau kur pasidėti. Tuomet imuosi kažko, kas man padeda surinkti laisvas minutes ir suverti jas į šį tą gražaus :}



Auskarai ir sagutis į atvartus. Skersmuo ~2,5 cm.

pirmadienis, kovo 19

Ant palangės.




Šiemet mano palangės daržas kuklesnis nei pernai. Vos tik salotos ir prieskoniai... nėra gėlių daigelių. Matyt būsiu įvertinus pernykščius įvykius, kai po katinų "invazijos" iš gausios sodinukų armijos išgyveno tik keli baziliko stiebeliai ir vienas kitas daugiametės ramunės daigas. Pasimokiau arba pamokė keturkojai pedagogai. Kad išvengčiau panašių nelaimių, į "lysvę" sumaniau prikišti medinių smaigtukų, bet šių turėjau vos kelis, tad puikiai pasitarnavo siauri kokteilių šiaudeliai. Draugė mintijo, "kad katinai galės žemę ne kapstyti, o išgerti" ;D

šeštadienis, kovo 17

Princesės sparnai

Mano mažieji projektai kelia sparnus. Pastarasis - grafiškai išpiešti auskarai draugei skambiu vardu - Princesei lietvamzdžių paukščiui. Pamačiusi sakė, kad nebegalės giedoti, bet aš viliuosi, jog tai atpirks galimybė skrajoti :}




(Auskarai "Princesės sparnai" didoki/ ilgis apie 6cm.)

17 sekundžių


Kai žiema verčiasi į pavasarį kvėpuoti prieš vėją darosi varginamai sunku. Šypsaisi bukai – be priežasties ir galop surinki: „Imk mano laiką!“ ...visą mano laiką. Palik man tik 17 sekundžių susivokti, kad mirštu prieš rytui įnešant saulę.
Išpažintis. Ji visada tokia dramatiškai sakrali, kaip pamaldų žvakės liepsnos ar smilkalo vingis į lubas. Rodosi, irtumeisi juo neatsigręždamas, bet tai prieštarauja mano asmenybei... aš iki blakstienų galiukų įklimpusi į patirtis/prisiminimus/praeitį. Todėl ir prakeiktos šypsenos nelimpa! Pabodo norus ir pažadus sau ant popieriaus skiaučių deginti degtukais, o nuodėgulius paleisti pavėjui. Mama taip mokė burtus prisijaukinti. Ir tie burtai būdavo tikriausi, bet išsisklaidė purtomi vėjo. Per laiką. Gyvenu dabar, it nuolat nusikalsdama.

antradienis, kovo 13

Kaziuko lauktuvės

Ach taip... pamiršau pasidžiaugti lauktuvėmis! Kadangi pašmirinėti pati neturėjau kada, mane apdovanojo mylimukai. Tai štai, gavau puokštę saldainių "Gaideliai", grybų karą ir truputį ne mugėje, bet mugės metu, nukautą deželę arbatai, kurioje pas mane apsigyvens laiškai...



pirmadienis, kovo 12

Kaziukas

Kaziukas kitoks, nei kiekvienais metais. Gal todėl, kad jį stebėjau ne kaip lankytoja, o kaip darbuotoja? O gal todėl, kad viskas keičiasi ir senojo paveiksliuko - Kaziuko, kaip riestainių ir verbų šventės, beveik nebėr? Čia sutiksi visko, bet tradicijos jau menkai bevystomos... ilgėja eilės prie dešrų, alaus, visur voliojasi plastikiniai panaudoti indai, vietoj liaudies sutartinių, skamba indėnų pergrota Celin Dion titaniko daina ir klesti made in Chine prekių pardavimas, kai tuo tarpu rankų darbo gaminiai lieka antrame plane... Graudu žiūrėti, kaip amatininkai verčiasi per galvą ir galop parduoda savo kūrinius už grašius, nes tokia išgyvenimo kaina. Žiūri ir neatsistebi, kaip žmonės mielai perka pigią tuštybę ir užgeria ją alumi, o menininkus išvadina grobuonimis. Bet ne viskas taip niūru, vis tik sutinki eigoje begales besišypsančių veidų, išsibendrauji iki negalėjimo, išgirsti šiltų žodžių, o arbatos išgeri tiek, kiek kupranugaris vandens, prieš iškeliaudamas į dykumas. Šypsena prisijaukina šypsenas :) Gyvenam šviesiomis mintimis ir laukiame kitų metų Kazio.
O štai čia mano kampelis ir žavus arkliukas sušildęs akis penktadienio popietę



ketvirtadienis, kovo 8

Diena prieš Kaziuką

Paukštukas netveria savo plunksnose... nekantraudamas laukia rytojaus - Kaziuko mugės šurmulio, šypsenų, čiulbėjimo ir gero oro! :}
O šiandien vis dar nesibaigia pasiruošimas, baigiasi tik diena :} Bet užliejus jaukuma. Gera sėdėti apsivertus karpomomis etiketėmis, uogomis, paukštukais, rudens derliumi ir paskutinės nakties projektuku - kaspinėliais. Ankščiau juos siuvau, šį kartą sumaniau - pabandyti medinius...
Puošiamės, ruošiamės, kedenam plunksnas ir ryt susitinkame Laisvės alėjoje ;}







penktadienis, kovo 2

Antis įdaryta braškėmis

Mylimukų gimtadieniai yra metas pasireikšti fantazijai. Kartais tam tereikia miltų ir žiupsnio druskos...



Murrrrrrrr... naktimis mes tupime Tau ant nugaros saugodami Tavo miegą

Gal gimimo dienos proga leisi man išvesti Tave pasivaikščioti?

Nepamiršk, koks būni mielas



ketvirtadienis, kovo 1

Jungle

Per savaitę diena jau pailgėja pusvalandį. Panašu, kad artinasi pavasaris. Vis dažniau ant lango šoka saulė lydima ilgų šešėlių per kambarį. Katinai įsigudrina juos aplenkti ir drybsoti spindulių aikštelėje. Ir mums patinka čia ištiesti kojas. Pirštus maloniai kutena šiluma. Bet būna akimirkų, kai saulė užlenda už debesies, tada Domino ropščiasi ant palangės. Ton pusėn, kur tarpas tarp medžio ir sienos ankštas. Sėdi įrėmintas, kaip paveiksliukas. Nejuda. Sergi šmėklas. Ir mes vis laukėjam, paukštėjam...