ketvirtadienis, sausio 9

purple rain

    Žalia žalia... pastaruoju metu išgyvenu šios spalvos periodą, tad beveik nepykstu ant lietaus, kuris neapleidžia pozicijų net įpūsėjus žiemai. Kojos klimsta į dumbliną žolę, o aš einu einu einu... 
    Dar neprisijaukinau naujo metų skaičiaus, nors Tomas (radijo stoties M - 1 plius rytinis vedėjas, kasdien mašinos salone palydintis mane į darbą) dar pirmadienį postringavo apie tai, kad ši savaitė pirmoji tikrai oficiali 2014 metų diena. Tik dabar ėmiau galvoti, kad nepasveikinau Jūsų su nauja senų darbų pradžia ir medinio/žalio arklio metais. Su! Ačiū, kad esat 
    Pastaruoju metu retai beužsuku čia, ne todėl, kad pabodo, anaiptol. Veikiau dėl nuoseklaus užimtumo. Gruodį pabudo mugės, tad lėkiau nuo savaitgalio iki savaitgalio, o darbo dienos - mažųjų rate, vakarai - palinkus prie siuvimo mašinos. Beje, kalėdinei šventei darbe keli minusai: Senelis vėlavo, o ir jo batai buvo ne juodi (skolinti žodžiai)... iliuzijų žlugdytojas, kur dar tai, jog neturiu nuotraukos, kurioje sėdėčiau jam ant kelių ;D 
    Metų pabaigoje/kitų pradžioje man visada iš naujo sukyla noras prisiminti, tai ką esu užmiršusi... dažnai palinkusi virš siuvimo mašinos mąstau, jog tai nėra visiškai TAI... vėl noriu lipdyti, bet randu tūkstančius pasiteisinimų to nedaryti. Kol kas. Išsitraukiau iš dėžės keramikinius savo karolius. Pervėriau. Pakabinusi ant kaklo šiek tiek nuraminau sentimentus. Savaitgalį, keramikos muziejuje, aplankyta dėstytojos darbų paroda gera inspiracijų vakcina. Nebeužtruksiu :) 


    Skrybėlė - man atstoja lietsargį. Kaip jūs gelbėjatės nuo žiemos vėjo, lietumi barbenančio į palto rankoves?  





Zapyškio bažnyčios pašonėje. Tolumoje - Nemuno klostė...