Taip jau susiklostęs yra pasaulis, jog kiekviena pradžia baigiasi pabaiga. Tik ne visuomet, it pasakose, ji būna laiminga. Ir dabar, kai aš imuosi naujos veiklos, galima nujausti, kad ja bandau užpildyti atsivėrusius plyšius.
Anądien, dar visai netolimoje praeityje, ėjau namo kirsdama vištienos sparnelius ir bandydama suprasti, kad tai viskas. Tuomet išsigandau – po šimts, aš nė velnio nenutuokiu apie suaugėlių gyvenimą ir vėl stoviu ant savęs atradimo prarajos krašto. Keturi metai paskirti savęs ieškojimui srityje, kuri anuomet, stojamuosiuose egzaminuose atrodė idealiai tinkama man. Šiandien aš dar nežinau kas yra kas ir čia nori nenori mintyse ima aidėti tragiška Viljamo Šekspyro Hamletui parašyta frazė „Būti ar nebūti?“. Šią frazę, mažiausiai vieną kartą gyvenime, ankščiau ar vėliau, ištaria kiekvienas žmogus. Man, rodos, kaip ir daugeliui ši frazė asocijuojasi su gyvenimu ir mirtimi. Negalėdama taikliai savęs išsakyti pasauliui, kuriame sukasi kiekvienas mano žingsnis, aš imu dusti trūkdama oro... taip artėdama prie mirties. Nesvarbu kokia ji: fizinė ar dvasinė, bet vis tik mirtis. Noras gyventi yra stipresnis, todėl kartais net paskutinę akimirką mes atsispiriame nuo dugno, uoliai mataškuodami kojomis, kad pasiektume taip aukštai virš galvos likusią šviesą. Būti, būti, būti...
Nesinori baigti savo tekstą taip niūriai, todėl imuosi padėties gerinimo receptų. Pirmasis jų yra „Apleisto sodo paslaptys“.
Taip jau nutiko, kad netyčia tyčiom, netoliese mano namų plyti apleistas, jau įsisenėjęs obelų sodas. Šiandien, kaip nenorom mane užpuolė vienišos mintys, aš nutariau jį aplankyti ir taip pravėdinti savo sielą, atpalaiduoti mintis, atsigauti...
Nulipus nuo taisyklingai nupjautos žolės, perbridus smėlingą taką už nugaros griausmingai užsiveria civilizacijos triukšmo durys. Įsigali žaluma, salsvai šviečia saulė, pro ausis švilpia nerūpestingas vasaros vėjas... banaliai pabrėšiu: atradimų vėjas. Kaip gera niekieno nematomai išsitiesti aukštoje žolėje ir pasinerti į minčių labirintus, juose netaisyklingai šuoliuoti nuo žodžio prie žodžio...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą