sekmadienis, lapkričio 17

mirage

   Kartais pasidarau sau tokia nuobodi, tokia bespalvė, perregima, kad ima gniaužti kvapą. Dūstu. Norisi užsikloti sąmanomis ir miegoti iki begalybės. Rudeniui besileidžiant į žiemą - pakilčiau, it miražas virš miesto, į tylą. Gaivi, nesunešiota, apšerkšnijusiais antakiais. 

   


6 komentarai:

  1. Kokia graži nuotrauka! Labai, tos širdutės labai gražaus audinio :)

    P.S. Aš irgi taip kartais pasijuntu, bet kai kurie dalykai gelbsti - permainos ir aplinkos keitimas. Sėkmės, nenuskrisk į liūdnas gelmes :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Neliūdesys, o rudens sindromas... kažkas, kai laikas keičiasi ir nieko imi nespėti, dar užgula ir ant sprando ;D

      Panaikinti
    2. Tuoj ir aš tą pagausiu jaučiu :D

      Panaikinti
  2. hm, pradedu pastebėti rudeninį slogutį visuose bloguose, taip pat ir savo pačios. matyt taip veikia ruduo. :) Gerai, kad jis tuoj tuoj baigsis. :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Laima, nepasiduok ir Tu, kas čia dabar per krizė :D Man tai sakau, viskas geryn vien dėl permainų! :)) Tad reikia bandyt naujus dalykus, žmones, veiklas, vietas... Turėti savo įkvėpimo šaltinį, kad ir Pinterestą :D

      Panaikinti
    2. Apsnigs ir prapuls. Iki kito rudens :)
      Viktorijos amžinas pozityvas šildo :)

      Panaikinti