sekmadienis, vasario 9

Red

    Kaip laivai naktimis plaukia į švyturį, o plaštakės sudega skrisdamos į ugnį, taip ir mažasis žmogaus mechanizmas juda linkui savo tikslų, nors jie ir degina tavo padus. Veik užsnūsta. Ir ima galvoje klykauti mintys, it pamišėliai paukščiai ar paukščiai ganomi šalto lietaus pusiaužiemį. 
    Visada sunku tverti žiemą. Slegia tamsa, šaltis gręžioja kaulus. Laikas sustoja, sekundės nusėda kažkur po ledu. Užpuola kažkokia žiema. Toks vienišas pasijunti tarp žmonių. Kamuoja pasiilgimai. Apatija filmams, knygoms, arbatai... idėjos flirtoja su tavimi, bet aušros nesulaukia. Glaustosi prie sekundžių ir šąla. 
    Tikriausiai, noriu pasakyti, kad laukiu pavasario. 


6 komentarai:

  1. Aš irgi laukiu pavasario. Ir jei galėčiau žiemą lyg kokia miegapelė užmigčiau žiemos miegu ir atsikasčiau iš sąstingio pavasarį. Bet tikiuosi, kad pavasaris jau čia pat...
    Gražus derinys :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Su tomis miegapelėmis ir aš mielai snūstelčiau, nors žiema man patinka. Bet kai jau išgyveni patį geriausią ir klimsti iki liemens į dumblą - norisi ją baigti. Manau, visai čia pat tas pavasaris... jau girdisi jo lėti žingsniai :)
      Ačiū :)

      Panaikinti
  2. Komplimentai! Sijonas nuostabus!
    Pavasaris jau pagaliau ne už kalnų, svarbiausia, kad tik ir į galvą jis pagal kalendorių ateitų. :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Sijonas šiaip sau. Bet tavo plaukai ir mintyz veža.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū :) Sijonui gal derinio tinkamo trūksta!

      Panaikinti