Rodomi pranešimai su žymėmis Paukščiai. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Paukščiai. Rodyti visus pranešimus

sekmadienis, lapkričio 2

time

    Laikas, tarsi kibirkštis... blykt, blykt ir valanda prasisuka per 5 minutes. Atrodo para prarado savastį - visi skubėdami niekur nespėja, o plaukuose - vėjas. Taip prasideda lapkritis.
    Per kelias pastarąsias dienas labai daug sapnavau. Mėnulis ramus, dailiai išpjautas. O po langu sklando paukštis. Jo kojos, tarsi, prisukamo žaislo ir persuktos iš apačios virš sparnų. Tūpdamas jas persuka apačion. Ima ristele bėgioti per palanges. Staiga pūkšteli, it karnavalinė petarda ir pavirsta miniatiūriniu povu. Tiesa, labai neįprasto kolorito: geltonas, kaip garstyčių grūdeliai su dailia raudona uodega. Atlikęs savo ritualinius pažinties judesius, jis numetė uodegą ir prašapo į niekur. Pieva, po palange, pasidengė jo uodegos plunksnomis. Ilgomis, su lig ranka iki alkūnės. Atsargiai jas surinkau ir atmerkiau akis.  

♥♥♥
    



   Vaizdai iš praėjusio savaitgalio. Klejojom po miestus, lankėm artimus gyvus bei išėjusius. Moliūgas į kompaniją pritiko, nors moliūgadienio ir nešventėme. Tiesiog šiaip su vyru pasidarėme nuotykį. Šį žalią laikrodį pirmą kartą pamačiau prieš dešimtmetį ir nuo tada man kirbėjo mintis jį užfiksuoti. Laikas.  




sekmadienis, rugpjūčio 31

last day of summer

...sėdžiu sau, linguoju į neskambantį taktą ir mąstau, kad reikia užbaigti vasarą. Palieku katinus susirangiusius ant Voltero. Diena pilna liūdesio. Žmogus, kupinas laimės, retai kada sėlina puslapių šešėliais, bent jau toks kaip aš. Tačiau, kai numini kelis kilometrus ir vėjas kuičiasi plaukuose - atsiduri viržių plantacijose, o čia kūną užlieja kažkas kutenančio, saldaus ir mylinčio. Mintys išsidėsto taip: "paskutinė vasaros diena nėra pati liūdniausia žinia, juk jau rytoj - pirma rudens diena". Ir tai visapusiškai sušvelnina situaciją. 


♥♥♥










trečiadienis, rugpjūčio 6

Summer

   Vasara. 
   Pora mėnesių esu atitrūkusi nuo tiesioginio bendravimo su savimi. Tikriausiai tai neskamba, kaip sonata, bet aš kaifuoju. Laikas slenka dirbtuvėlėse, užimtumuose ir dar keliuose naujuose projektuose, apie kuriuos išgirsite po fakto. Nesakysiu, kad prietarai, tačiau pasiliksiu erdvės sau. Apskritai, labai ilgai skendžiu apsvarstymuose ir pasirinkimuose. Negaliu paliauti galvojus... 
       Gimiau po svarstyklių ženklu, todėl labai dažnai svarstau ir persvarstau. Nors nesu labai patikli visai zodiako ženklų būdinimais, tačiau šitas man tinka. Greičiau už vėją keičiasi mano pasirinkimai, kalbu apie tokius kasdienius, o kartais ir globalesnius. Pastaruoju metu daug galvoju apie pasirinkimą... taip jau gyvenime ištiko, kad esu tarp keramikos, medžio ir siuvinių. Siuvinius man įtakojo šeimos palikimas, medžio plastiką - vyras, o keramiką - studijos. Labai dažnai noriu viską susieti ir po to išrūšiuoti. Vis stengiausi išsirinkti prioritetą ir jį plėtoti. O dabar, kai mintyse slenka įsivaizdavimai, ką noriu plėtoti iki begalybės, vis labiau peršali bendros mintys. Kiek pamenu, šios mintys visad lindo į galvą paukščių pulkais ir suko joje lizdus. Jutau visoje esybėje permainas, o dabar imu jas išgyventi... nebūtina visko išrūšiuoti, it skalbykloje. Tiesiog mintį reikia pagauti, ilgai ją glamonėti, myluoti. Kol besvoris kūnas įgauna erdves. 










   
   Geros vasaros ir jaukių įspūdžių!
   Šiltai, Raminta 



sekmadienis, vasario 9

Red

    Kaip laivai naktimis plaukia į švyturį, o plaštakės sudega skrisdamos į ugnį, taip ir mažasis žmogaus mechanizmas juda linkui savo tikslų, nors jie ir degina tavo padus. Veik užsnūsta. Ir ima galvoje klykauti mintys, it pamišėliai paukščiai ar paukščiai ganomi šalto lietaus pusiaužiemį. 
    Visada sunku tverti žiemą. Slegia tamsa, šaltis gręžioja kaulus. Laikas sustoja, sekundės nusėda kažkur po ledu. Užpuola kažkokia žiema. Toks vienišas pasijunti tarp žmonių. Kamuoja pasiilgimai. Apatija filmams, knygoms, arbatai... idėjos flirtoja su tavimi, bet aušros nesulaukia. Glaustosi prie sekundžių ir šąla. 
    Tikriausiai, noriu pasakyti, kad laukiu pavasario. 


sekmadienis, balandžio 21

♥

- Vaikeli, paukščio širdy
yra labai maži žmonės.

Toli, giedančio paukščio širdy,
tie žmonės gyvena kaip mes:

jie plaukia per mažus vandenynus,
žiūri į atspindį gęstančios žemės giliai vandeny.

Kartais jie verkia,
bet verksmas toksai negarsus,
kad mes net negirdim.

O kartais jie skrenda iš paukščio
mažais sidabriniais lėktuvais -
pas mus.
Bet ne visi jie sugrįžta
atgal į dainuojantį paukštį.

Vaikelį,
tie žmonės labai jau maži:
jei dar nors kiek sumažėtų,
tai jų visiškai ir nebūtų.

Greičiausiai, vaikeli,
kad jų ir nėra -
tų žmonių
giedančio paukščio širdy.

Greičiausiai, kad jie
yra tiktai mes,
kuriuos matė - tik šiaip sau -
pro šalį praskrisdamas paukštis.

- Marcelijus Martinaitis -



    Šiandien lauke buvo begalė saulės, tad ir aš kiek prasivėdinau. Pirmas gurkšnis oro nusirijo skausmingai, tačiau pasivaikščiojimai naudingi sveikstančiam organizmui. Šį vintage kostumėlį kuistuke įsivaikinau vos už 3 lt. ir kiek persiųtas jis savo žavesiu pirmauja spintoje! 










 Mūsų katinai miega, it gėlės ♥





sekmadienis, kovo 17

Black moon

      Grįžus nusibraukiau nuo veido šaltus plaukus. Glamonėmis pasitiko išsiilgę katinai. Uždegiau smilkalą ir akimirkai sustabdžiau laiką: gal jau nuslinko šalin juodas mėnulis?..
    Būtent apie juodus mėnulius man šiandien norisi kalbėti. Ar Jums taip nebūna, kad net tenkinanti veikla netenkina? Kažkam vis trūksta minutės, rodos, visa neišbaigta, apgraibomis, ne taip.. Būtent tokie buvo pastarieji du su puse mėnesio. Tikrai atrodė, kad trūksta vos vienos minutės padaryti iš šiaip sau - teisingai. Taip nemalonu "atiduoti" neišbaigtus iki maksimumo darbus. Bet vis palaužia begalis miego trūkumas, naujos dienos pradžia dar nesibaigus praeitos dienos tvaikui. Tada pagalvoji, kad gal perdėm iš savęs reikalauji? Apsiimi vienu metu daugiau darbų negu gali padaryti. Tada padarai juos. Pergalvoji iš naujo. Atsiskaitai su žmonėmis, kuriems esi pažadėjęs. Sudalyvauji svarbiuose įvykiuose. Vėliau visą dieną miegi. Ir galop, pabaigoje savaitės, atsipeikėji. Šypsaisi, trumpam džiaugiesi, kad nebeliko užsilikusių darbų ir imi dėlioti naujus. Paradoksalu, bet nebemoku ilsėtis. Negaliu sėdėti užsiimdama nieko neveikimu. Ir man tai patinka! Nors kartais pakeiksnoju susikaupusius darbus. Kaip Jūs kovojat su tokia apatija?

    Ir derinukas penktadieniui darbe. Paprasta ir patogu :} P.s. visa aplipusi katinų plaukais... Čia mano neišvengiamybė. Nors Šilkui fotosesija tiek nerūpėjo, kaip Domino, kuris vis glaustėsi ir maivėsi prieš objektyvą ;D








sekmadienis, sausio 20

Bird house

    Penktadienį su grupe mokėmės mylėti. Prisiminėme, kaip geri darbeliai šildo širdeles. Ta proga kieme pakabinome lesyklą, sukurptą greituku iš po ranka turėto plastikinio butelio ir šakos. Pribėrėme į ją bent keturių rūšių kruopų, kad atskridę Paukščiai turėtų iš ko rinktis ir per langą stebėjome kiek jų susigundys skanauti. Akis pražiūrėjome, bet pirmą dieną sulaukėme tik varnų dėmesio. Laiko reikia, kad pasklistų kalbos apie šią "labdaringą valgyklą" :}
    Kitas darbelis buvo pasipuošti grupės sienas. Taip gimė šis inkilas... nuotraukos gana prastos kokybės, nes fotografuota telefono kamera, bet faktas matyti. Visagaliai karšti klijai, kartonas ir šakelė. Vaikams patiko, o ir pati rezultatu esu patenkinta :}
    Ar lesinate žiemą alkstančius Paukščius? O gal ir į mišką suruošiate lauknešėlį?




pirmadienis, sausio 14

Different story

    Jau antra mano skaitoma Murakami knyga verčia nepaisyti smelkiančio šalčio ir autobuso stotelėje skaityti. Malonu, nors akies krašteliu regiu, kad plaukai arčiau veido - šerkšnoja. Paltas, mokytojo kuprinė, keli sluoksniai šalikų bei kumštinės pirštinės, o jose Mylimoji Sputnik. Viskas aptirpę gatvės žibintų šviesoje. Kiek impresionistinis peizažas. Iš kišenės traukiu automatinį pieštuką, braukiu eilutę su dainos pavadinimu. Mėgstu tokius atradimus. Nors žymėtis kraštelyje ankščiau nedrįsdavau. Rodėsi, jog taip braunuosi į knygos savastį. O ar Jūs braukiate patikusias eilutes? Užrašote kilusias mintis puslapio kraštelyje? Tarp eilučių? 

    Šiek tiek žieminių peizažų iš mūsų kiemo...Sausi augalai sukuria svajingus raštus balto sniego kilimams, o supynės vangiai judina sąnarius. Šaltis įsuka į tingulio sapną. 

                                                                                    ♥ ♥ ♥




antradienis, sausio 8

Alarms


Jau kuris laikas virš lovos ratus suka gervių pulkelis... ir klykia rytais, kad kelčiausi į darbą.