Jau antra mano skaitoma Murakami knyga verčia nepaisyti smelkiančio šalčio ir autobuso stotelėje skaityti. Malonu, nors akies krašteliu regiu, kad plaukai arčiau veido - šerkšnoja. Paltas, mokytojo kuprinė, keli sluoksniai šalikų bei kumštinės pirštinės, o jose Mylimoji Sputnik. Viskas aptirpę gatvės žibintų šviesoje. Kiek impresionistinis peizažas. Iš kišenės traukiu automatinį pieštuką, braukiu eilutę su dainos pavadinimu. Mėgstu tokius atradimus. Nors žymėtis kraštelyje ankščiau nedrįsdavau. Rodėsi, jog taip braunuosi į knygos savastį. O ar Jūs braukiate patikusias eilutes? Užrašote kilusias mintis puslapio kraštelyje? Tarp eilučių?
Šiek tiek žieminių peizažų iš mūsų kiemo...Sausi augalai sukuria svajingus raštus balto sniego kilimams, o supynės vangiai judina sąnarius. Šaltis įsuka į tingulio sapną.
♥ ♥ ♥
peeeeršalsiiiii :) bet supynės žavios.. ir sijonas.. ir paukštukai... ;) Aš žymėdavausi tik mokykloje... dabar tiesiog mėgaujuosi kūriniais ir daugiau nieko... :)
AtsakytiPanaikintiO neee, turėjo būti taip šalta ant tų supynių! Patinka ir man tas sijonas ir paukščiai. :)
AtsakytiPanaikintiAš dabar skaitau Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės. Ir kuo toliau, tuo dažniau kyla mintys jei ne nusirašyti patikusias vietas kur nors, tai bent pabraukti pačioje knygoje. Tik kad retai su savim turiu tušinuką ar dar ką. Reiks taisyti padėtį.
Ačiū už šiltus komentarus :}
AtsakytiPanaikintiŠalta nebuvo. Buvo tik daug juoko, kaip viskas greit greit ;D
Sijono paslaptis: jis perdarytas iš folklorinio/tautinio sijono. Tiesiog šiek tiek patrumpintas ir nešiojamas kasdien.
Pasireikšiu turbūt pirmą kartą Tavo bloge.. :) Visi įrašai Tavo labai žavūs. :)
AtsakytiPanaikintiO knygoje žymėdavau nebent tik kai buvau mokykloje (kaip GėLyTė minėjo). O taip tai knyga man šventas dalykas, skirtas skaityti ir nevalia prie jos liestis ir kitaip keisti jos būtį ir joje gyvenančias istorijas. :) Bet čia tik mano požiūris, galbūt pažymėjus kažką savo, kaip tik ji taptų dalele Tavęs, o Tu pats - dalele knygos :)
Mano močiutė mane išmokė knygą gerbti.. :) Kažkuriuo metu buvau įsigudrinusi užlenkti knygos kampus teeeen, kur baigiu skaityti.. tai močiutė sykį smarkiai subarė, kad puslapių lankstyti negalima, geriau įsidėti kokį lapelį ar turėti tam skirtą žymeklį ir taip skaityti.. tai nuo kokios 5 klasės grožinę literatūrą tik taip ir skaitau.. :)
PanaikintiMokslo metu literatūrą paversdavau savo juodraščiais... bet kalbu apie literatūrą skirtą vien tik malonumui. Rodos, čia ne valia kišti nagų rašikliais. Norisi, kad liktų tokia, kokią ją norėjo matyti autorius, o ir knygos veikėjams reikia palikti erdvės pakeliauti tarp eilučių :} ..ir vis tik, kartais nusikalstu - brukšteliu - nes atmintis neretai paveda :}
Panaikinti