meadows whale

Vieną skaudžią dieną parašiau šią esė. Ir ji tokia gyva, kad atsirado čia...

Aš tik paprastas žmogus, su savo iliuzijomis ir žmogišku troškuliu. Atėjau pakeisti pasaulio, bent taip galvojau, ir baigiu pasileisti nuo kalno. Našta, kuri supasi ant pečių, rodos, mano ryžto nepakelia. Ir juokas ima iš žmonių naivumo ir skauduliai, kad kažkas vagia svajones. Juk taip paprasta patogioje situacijoje vaidinti dievus. Išeinu iš visų kamforto zonų į atvirą lauką. Čia vėjas, it pievų banginis, laužia kūną prie žemės. Suklumpu. Raunu pievą nagais ir šaukiu. Vėjas, beperstojis vėjas, šaukia kartu, šaukia garsiau, tad Tavo ausys negirdi mano ainamų. Ir mes, kaip dvi bežadės sielos, blaškomės šalia, bet atskirai. Labai pavargstu nuo kovos, kai jėgos nelygios, kai pasaulis negirdi mano kūno kalbos.
...bet tada buvo pilnamis ir vilkais ūbavo mano lūpos. O šiandien pavasaris, lekiam laukais kartu su dievais. Ir ilgais plaukais, kurios vakar nurėžiau. Pavasaris! 

                                     ♥♥♥

water bird

Įsibėgėjus kalendorinei žiemai - dėkoju už permainų rudenį. Už galimybes pasverti save. Už atvirumą kainavusį bemieges naktis. Už savo naivumą. Už pasaulio žiovulį besibodintį praryti. Visai be fantazijos. Išmokau. 

"Nei vienas paukštis nepakyla per aukštai, jei naudoja savo sparnus" Viljamas Bleikas

♥♥♥

Nuotraukos darytos Marvelės upės slėnyje ♥

time

    Laikas, tarsi kibirkštis... blykt, blykt ir valanda prasisuka per 5 minutes. Atrodo para prarado savastį - visi skubėdami niekur nespėja, o plaukuose - vėjas. Taip prasideda lapkritis.

    Per kelias pastarąsias dienas labai daug sapnavau. Mėnulis ramus, dailiai išpjautas. O po langu sklando paukštis. Jo kojos, tarsi, prisukamo žaislo ir persuktos iš apačios virš sparnų. Tūpdamas jas persuka apačion. Ima ristele bėgioti per palanges. Staiga pūkšteli, it karnavalinė petarda ir pavirsta miniatiūriniu povu. Tiesa, labai neįprasto kolorito: geltonas, kaip garstyčių grūdeliai su dailia raudona uodega. Atlikęs savo ritualinius pažinties judesius, jis numetė uodegą ir prašapo į niekur. Pieva, po palange, pasidengė jo uodegos plunksnomis. Ilgomis, su lig ranka iki alkūnės. Atsargiai jas surinkau ir atmerkiau akis.  

♥♥♥

    

   Vaizdai iš praėjusio savaitgalio. Klejojom po miestus, lankėm artimus gyvus bei išėjusius. Moliūgas į kompaniją pritiko, nors moliūgadienio ir nešventėme. Tiesiog šiaip su vyru pasidarėme nuotykį. Šį žalią laikrodį pirmą kartą pamačiau prieš dešimtmetį ir nuo tada man kirbėjo mintis jį užfiksuoti. Laikas.  

♥♥♥

best blog awards

Už šiltukus bei best blog awards dėkinga Rūtai ♥ 
Kad šilta ir jauku, tad imu atsakinėti į jos pateiktus klausimus 

1. Kodėl pradėjai rašyti blogą?

   Geras. Reikia sugalvoti atsakymą... tikriausiai pritrūkau vietos darbo knygoje :) yra tiesos, bet tiesa ir tai, kad prieš kelis metus aptikau Cherry boutique. Ten mane viskas apžavėjo nuo raidžių, vaizdų iki kažko neparašyto, dvasingo, tuomet pradėjau ieškoti kas tas "blogas" ir ši inspiracija atvedė iki pačios rašymo. 

2. Ar turi blogo rašymo rutiną? Kokia ji?

   Tikriausiai ne. Pirmenybę vis tik teikiu rašikliui ir popieriui... kartais prirašau puslapius, kartais vos tris sakinius. Bet vėliau mintys susidėlioja ir šis tas išlenda čia. Patinka iliustruoti. O iliustruojant mokausi šypsotis :)

3. Kokius blogo rašymo bonusus pastebėjai?

   Praplatėja kambario sienos... atrandi ir būni atrastas. Nauji žmonės, mintys, idėjos, vaizdai. Pažinimas prasiplečia iki begalybės. Čia susipažįsti, keliauji, eksperimentuoji, mokaisi šypsotis, išsakai save, atrandi panašius ar stipriai kitokius žmones. BENDRAUJI ♥ 

4. Mėgstamiausias vakaro ritualas

   Sudėtingiausia išskirti tą mėgstamiausią. Kartais tai būna jaukus pasisėdėjimas su vyru ir taure vyno žiūrint mėgstamą serialą. Kartais klejonės su šuniu po mišką, o dar kitais kartais - knyga su murkiančia katinų anklode ant kelių... 

5. Gardžiausias saldus kepinys

   Esu obuoliomanė, tad labai mėgstu įvairias variacijas su šiuo vaisiu. Obuolių pyragai man numero uno :)  

6. Ką padarai vos išsiropštus iš lovos?

   Dažniausiai pro langą įsileidžiu  katinus į kambarį, nes jie naktį išsiprašo kieman... Mur ♥

7. Skaniausi kvepalai

   Šis klausimas mano gyvenime neturi atsakymo... nesu šios srities ekspertė, tik galiu pasakyti, kad teikiu pirmenybę gaiviems kvapams. Intensyvūs mane erzina. Žaliosios arbatos aromatas man kaip tik :) 

8. Ką studijuoji/dirbi?

   Šiuo metu studijuoju ir dirbu. Studijas iššaukė darbas ir noras pagilinti žinias, ten kur seklu. Negaliu apsiriboti vien patirtiniais gebėjimais. Studijuoju ikimokyklinį/priešmokyklinį ugdymą. Dirbu su mažaisiais tiek daržiuke, tiek už jo ribų.  

9. Labiausiai įkvepiantis žmogus

Kasdienoje - mama,

darbe - Janušas Korčakas,

ekrane - Audrey Tauto, 

literatūroje - (šiuo metu) Haruki Murakami,

dailėje - M.K. Čiurlionis.  

10. Šalis, kurią norėtum aplankyti ir kodėl

   Belgija... dėl "Šiaurės Venecija" vadinamo Briugės miesto ♥

11. Įprastos dienos valgiaraštis

   Jei diena namuose, tuomet poetiški pusryčiai iš visko ką randi šaldytuve ar prie jo. Pietums būtinai sriuba ir kažkas šalia. Dažnai mėsiška, nors mes mėgstam žuvį, bet pavalgome tik nuo mėsos. Dienos eigoje kokie 5 vaisiai, o vakarienei mėgstu lengvus patiekalus. Salotas. 

   Pietūs mieste atrodo prasčiau... daug kavos ir kažkas greito. Pirmenybę teikiu bandelėms su špinatais, saulėje džiovintais pomidorais ar rikotos sūriu.  

   Darbe - visavertis ir dietologo patvirtintas maistas. Laiko kavai nerandau, nors dar ir neieškojau :D 

MANO KLAUSIMAI:

1. Vienas žodis apibūdinatis Tave. 

2. Veikla, kuri daro Tavo dieną gražią. 

3. Nei dienos be...?

4. Receptas šeštadieniui. Kas, kaip ir kodėl? 

5. Keisčiausias prietaras ar įprotis. 

6. Knyga, kurios neskaitytum antrą kartą. Kodėl?

7. Muzika, kuri įkvepia.

8. Sapnai. Ar mėgsti juos aptarti, užsirašyti? 

9. Tavo "išrastas" žodis, kurį vartoji savo kalboje. 

10.Mėgstamiausias vaikystės žaidimas.

11. Blogo atsiradimo istorija. 

NOMINACIJOS:

bantik

dolce vita by laura

mantozauras

everybody's starry-eyed

 i'm lovin' it

laimos inspiratoriumas 

melsvai žalia 

sausage jar

mudviabidvi

lady's tea time
rėk  

Sąlygos: 

1. Įdėti blogo, kuriame buvai pažymėtas linką;

2. Nominuoti 11 blogų kurie Tau atrodo savaip įdomūs;

3. Užduoti savo 11 klausimų;

4. Pranešti nominuotam bloggeriui apie nominaciją. 

Ačiū!

Šiltai, Raminta. 

silence in October

   Ryte mačiau išskrendančias antis. Jų klyksmas plėšė dangų. Iš atvirumų - krito lapai. Pagalvojau, jog mūsų gyvenimai tokie sotūs. Pilni žmonių, kalbų ir maisto. Mes tokie pilni, kad dažnai pamirštam, išsidalinam, nepasiliekame su savimi. Padovanokim sau "Spalio tylėjimą"... ir truputį pažaiskim. Žaidimai turi sielą! 

♥♥♥

https://www.youtube.com/watch?v=Deyn9zI8e0w

last day of summer

...sėdžiu sau, linguoju į neskambantį taktą ir mąstau, kad reikia užbaigti vasarą. Palieku katinus susirangiusius ant Voltero. Diena pilna liūdesio. Žmogus, kupinas laimės, retai kada sėlina puslapių šešėliais, bent jau toks kaip aš. Tačiau, kai numini kelis kilometrus ir vėjas kuičiasi plaukuose - atsiduri viržių plantacijose, o čia kūną užlieja kažkas kutenančio, saldaus ir mylinčio. Mintys išsidėsto taip: "paskutinė vasaros diena nėra pati liūdniausia žinia, juk jau rytoj - pirma rudens diena". Ir tai visapusiškai sušvelnina situaciją. 

♥♥♥

Summer

   Vasara. 

   Pora mėnesių esu atitrūkusi nuo tiesioginio bendravimo su savimi. Tikriausiai tai neskamba, kaip sonata, bet aš kaifuoju. Laikas slenka dirbtuvėlėse, užimtumuose ir dar keliuose naujuose projektuose, apie kuriuos išgirsite po fakto. Nesakysiu, kad prietarai, tačiau pasiliksiu erdvės sau. Apskritai, labai ilgai skendžiu apsvarstymuose ir pasirinkimuose. Negaliu paliauti galvojus... 

       Gimiau po svarstyklių ženklu, todėl labai dažnai svarstau ir persvarstau. Nors nesu labai patikli visai zodiako ženklų būdinimais, tačiau šitas man tinka. Greičiau už vėją keičiasi mano pasirinkimai, kalbu apie tokius kasdienius, o kartais ir globalesnius. Pastaruoju metu daug galvoju apie pasirinkimą... taip jau gyvenime ištiko, kad esu tarp keramikos, medžio ir siuvinių. Siuvinius man įtakojo šeimos palikimas, medžio plastiką - vyras, o keramiką - studijos. Labai dažnai noriu viską susieti ir po to išrūšiuoti. Vis stengiausi išsirinkti prioritetą ir jį plėtoti. O dabar, kai mintyse slenka įsivaizdavimai, ką noriu plėtoti iki begalybės, vis labiau peršali bendros mintys. Kiek pamenu, šios mintys visad lindo į galvą paukščių pulkais ir suko joje lizdus. Jutau visoje esybėje permainas, o dabar imu jas išgyventi... nebūtina visko išrūšiuoti, it skalbykloje. Tiesiog mintį reikia pagauti, ilgai ją glamonėti, myluoti. Kol besvoris kūnas įgauna erdves. 

   
   Geros vasaros ir jaukių įspūdžių!
   Šiltai, Raminta 

after rain

   Naktimis, kai miega Tavo šešėlis, man nesinori miego. Noriu išjausti pasaulį. Išjausti. Užrašyti. Senai bebuvau pakankamai pailsėjusi tam. Nenoriu paprastų kasdienių temų. Pastumkime buitį į nematomą mėnulio pusę. Būkim iki nuogumo atviri prie puodelio arbatos. Kalbėkim. Daug. Patys sau. 

   Būna minčių šešėliai. Būna - mintys slapukės... (nepabaigta mintis, neišsakyta nuomonė, kita melo pusė, kompromisai, pasyvūs realybės vaizdai...). Gal pavadinsiu tai nepripažinta tiesa. Gyvenimai, kaip tyčia, pilni įvykių. Įvairių, su daug juoko ir ašarų. Bet kai imi versti minties albumus - geriau atsimena skauduliai. Išgyventi, gyvenami. Čia kaupiasi mintys slapukės, serginčios nuo skausmingos tiesos. Jaumas, lyg žiūrėtum į saulę per spalvotus akinius ir staiga nusiėmus juos akių nenusukti. Blyksteli, akina, peršti. 

   Pro minčių negatyvą slenka vardai. Vardai žmonių, kuriuos išgyveni. Vieni, tarsi, grietinėlė at deserto, kiti - stiklo šukės ežero dugne. Man niekaip negyja. Bjauriausi - vardai slapukai. Artimi, bet nutolę. Temos, rodos, išsenka. Palaipsniui norisi slėptis pačiam. Atviros mintys sugula į dėžes ir pasislepia po minkštaisiais kūno audiniais. Ima krėsti šaltis. Jaučiuosi, it keliausjanti Haulo pilis. Tiek pilna, tiek visa ant mano pečių. 

   Klaiki tiesa, kad šiltuoju sezonu suvažinėjama daug ežiulų ir nors aš nei vieno nesuvažinėjau, man giliai skauda.

Spring

...nes žodžiai virsta akmeniu. Baltu, kažkur tarp šonkaulių ir skrandžio. Tu jo nematai, bet jį išpranašauja sapnas arba Murakami knygos. Sako: "susapnuosi žalią žvynuotą gyvatę, sučiupk ją toje vietoje kur kaklas ir nepaleisk. Ji ištirpins akmenį". Ir Tu tikiesi, lauki sapno. Miegi, net kai nenori miego, nes rytas pranašauja - žodį, o žodis virsta akmeniu. 

    Gegužę - man šiek tiek pienių liga. 

https://www.youtube.com/watch?v=uTIB10eQnA0&list=FLANnP9JBjEWDwbQV8aoXAew

Forest

  ♥♥♥

       Pavasaris įsibėgėjo... darbingas pasitaikė arba mano mechanizmas sensta ir mažiau spėju per tą patį laiko matą ;D Išties... 
   Pasitikėjimas. Žinot, dažnai su pavydu pažvelgiu į absoliučiai savimi pasitikinčius žmones. Ir pradedu bloguoti, kad pavydžiu, nes čia ima lįsti aibės reikalavimų sau. Mąstau, mąstau ir dar kartą permąsčius darau, o padarius - galvoju, jog reikėjo daryti priešingai. Ir taip nuolat. Galva sukasi, akys iš paskos, o susipynus kojoms - sėdžiu ant užpakalio. Vaikštau, tarsi, apspangusi nuo to galvojimo. Vyras sako, kad aš linkus persigalvoti ir taip kenkiu tik savo pilkosioms ląstelėms... nes visi tie galvoje besisukantys scenarijai, tik pačiai neduoda rimasties. Tūkstančiai tų dalykų nė neegzistuoja, gal tik kažkur mano sąmonėje ar po ja. O dabar dar ir pavasariniai dideli žandai. O gal tik nuo saulės susitraukusios akys?..  
   Matyt, mes visi esame truputį rudnosiukai. 

Per mišką dviračiais.

Milky

    Ar Tau nebūna, kad norisi liūdesio? Daug su kremu ir uogele ant viršaus. Kai man norisi - viską susuku į nieką ir išmetu pro atvirus langus. Nesu ekologijos ekspertė, bet žinau, kad niekas nieko nesveria ir ozono skylė nuo to nedidėja. 

   Užsidegu žvakę, smilkalą, pripildau taurę balto vyno ir paimu rašiklį. Kol kas parašiau tik tiek, kiek perskaitei. Bet aš noriu žinoti, kad liūdesys čia pat. Jis mano tėvas ir motina. Jis mano saugus lizdas. Tik susisukus jame aš prisipildau iki begalės. Nors ir toliau nežinau, kaip jaučiuosi. Gyvenimas lyg ir švenčia aplinkui. Kartais, užsimiršus, imu švęsti pati. Bet tokią dieną kaip ši, kai pabundi tik vakarui jau įkopus į dieną, pabundi iš tiesų. 
    Nekloju lovos ir nė nesistengiu atrodyti maloni. Esu viena ir pati sau. Žiovauju, skaitau, ilgiuosi. Esu, kaip tas Mažojo princo lapiukas - prisijaukitas amžiams. Jei nebūtų taip vėsu, tikriausiai vaikščiočiau nuoga. Nesidrovėdama pasaulio. Tokia pati sau senai bebuvau. Išgyvenu pavasarį. Kaip išgyveni jį Tu? 

   Nebūtinai nuo liūdesio būna liūdna. 

♥♥♥