meadows whale

Vieną skaudžią dieną parašiau šią esė. Ir ji tokia gyva, kad atsirado čia...

Aš tik paprastas žmogus, su savo iliuzijomis ir žmogišku troškuliu. Atėjau pakeisti pasaulio, bent taip galvojau, ir baigiu pasileisti nuo kalno. Našta, kuri supasi ant pečių, rodos, mano ryžto nepakelia. Ir juokas ima iš žmonių naivumo ir skauduliai, kad kažkas vagia svajones. Juk taip paprasta patogioje situacijoje vaidinti dievus. Išeinu iš visų kamforto zonų į atvirą lauką. Čia vėjas, it pievų banginis, laužia kūną prie žemės. Suklumpu. Raunu pievą nagais ir šaukiu. Vėjas, beperstojis vėjas, šaukia kartu, šaukia garsiau, tad Tavo ausys negirdi mano ainamų. Ir mes, kaip dvi bežadės sielos, blaškomės šalia, bet atskirai. Labai pavargstu nuo kovos, kai jėgos nelygios, kai pasaulis negirdi mano kūno kalbos.
...bet tada buvo pilnamis ir vilkais ūbavo mano lūpos. O šiandien pavasaris, lekiam laukais kartu su dievais. Ir ilgais plaukais, kurios vakar nurėžiau. Pavasaris! 

                                     ♥♥♥

water bird

Įsibėgėjus kalendorinei žiemai - dėkoju už permainų rudenį. Už galimybes pasverti save. Už atvirumą kainavusį bemieges naktis. Už savo naivumą. Už pasaulio žiovulį besibodintį praryti. Visai be fantazijos. Išmokau. 

"Nei vienas paukštis nepakyla per aukštai, jei naudoja savo sparnus" Viljamas Bleikas

♥♥♥

Nuotraukos darytos Marvelės upės slėnyje ♥

time

    Laikas, tarsi kibirkštis... blykt, blykt ir valanda prasisuka per 5 minutes. Atrodo para prarado savastį - visi skubėdami niekur nespėja, o plaukuose - vėjas. Taip prasideda lapkritis.

    Per kelias pastarąsias dienas labai daug sapnavau. Mėnulis ramus, dailiai išpjautas. O po langu sklando paukštis. Jo kojos, tarsi, prisukamo žaislo ir persuktos iš apačios virš sparnų. Tūpdamas jas persuka apačion. Ima ristele bėgioti per palanges. Staiga pūkšteli, it karnavalinė petarda ir pavirsta miniatiūriniu povu. Tiesa, labai neįprasto kolorito: geltonas, kaip garstyčių grūdeliai su dailia raudona uodega. Atlikęs savo ritualinius pažinties judesius, jis numetė uodegą ir prašapo į niekur. Pieva, po palange, pasidengė jo uodegos plunksnomis. Ilgomis, su lig ranka iki alkūnės. Atsargiai jas surinkau ir atmerkiau akis.  

♥♥♥

    

   Vaizdai iš praėjusio savaitgalio. Klejojom po miestus, lankėm artimus gyvus bei išėjusius. Moliūgas į kompaniją pritiko, nors moliūgadienio ir nešventėme. Tiesiog šiaip su vyru pasidarėme nuotykį. Šį žalią laikrodį pirmą kartą pamačiau prieš dešimtmetį ir nuo tada man kirbėjo mintis jį užfiksuoti. Laikas.  

♥♥♥

best blog awards

Už šiltukus bei best blog awards dėkinga Rūtai ♥ 
Kad šilta ir jauku, tad imu atsakinėti į jos pateiktus klausimus 

1. Kodėl pradėjai rašyti blogą?

   Geras. Reikia sugalvoti atsakymą... tikriausiai pritrūkau vietos darbo knygoje :) yra tiesos, bet tiesa ir tai, kad prieš kelis metus aptikau Cherry boutique. Ten mane viskas apžavėjo nuo raidžių, vaizdų iki kažko neparašyto, dvasingo, tuomet pradėjau ieškoti kas tas "blogas" ir ši inspiracija atvedė iki pačios rašymo. 

2. Ar turi blogo rašymo rutiną? Kokia ji?

   Tikriausiai ne. Pirmenybę vis tik teikiu rašikliui ir popieriui... kartais prirašau puslapius, kartais vos tris sakinius. Bet vėliau mintys susidėlioja ir šis tas išlenda čia. Patinka iliustruoti. O iliustruojant mokausi šypsotis :)

3. Kokius blogo rašymo bonusus pastebėjai?

   Praplatėja kambario sienos... atrandi ir būni atrastas. Nauji žmonės, mintys, idėjos, vaizdai. Pažinimas prasiplečia iki begalybės. Čia susipažįsti, keliauji, eksperimentuoji, mokaisi šypsotis, išsakai save, atrandi panašius ar stipriai kitokius žmones. BENDRAUJI ♥ 

4. Mėgstamiausias vakaro ritualas

   Sudėtingiausia išskirti tą mėgstamiausią. Kartais tai būna jaukus pasisėdėjimas su vyru ir taure vyno žiūrint mėgstamą serialą. Kartais klejonės su šuniu po mišką, o dar kitais kartais - knyga su murkiančia katinų anklode ant kelių... 

5. Gardžiausias saldus kepinys

   Esu obuoliomanė, tad labai mėgstu įvairias variacijas su šiuo vaisiu. Obuolių pyragai man numero uno :)  

6. Ką padarai vos išsiropštus iš lovos?

   Dažniausiai pro langą įsileidžiu  katinus į kambarį, nes jie naktį išsiprašo kieman... Mur ♥

7. Skaniausi kvepalai

   Šis klausimas mano gyvenime neturi atsakymo... nesu šios srities ekspertė, tik galiu pasakyti, kad teikiu pirmenybę gaiviems kvapams. Intensyvūs mane erzina. Žaliosios arbatos aromatas man kaip tik :) 

8. Ką studijuoji/dirbi?

   Šiuo metu studijuoju ir dirbu. Studijas iššaukė darbas ir noras pagilinti žinias, ten kur seklu. Negaliu apsiriboti vien patirtiniais gebėjimais. Studijuoju ikimokyklinį/priešmokyklinį ugdymą. Dirbu su mažaisiais tiek daržiuke, tiek už jo ribų.  

9. Labiausiai įkvepiantis žmogus

Kasdienoje - mama,

darbe - Janušas Korčakas,

ekrane - Audrey Tauto, 

literatūroje - (šiuo metu) Haruki Murakami,

dailėje - M.K. Čiurlionis.  

10. Šalis, kurią norėtum aplankyti ir kodėl

   Belgija... dėl "Šiaurės Venecija" vadinamo Briugės miesto ♥

11. Įprastos dienos valgiaraštis

   Jei diena namuose, tuomet poetiški pusryčiai iš visko ką randi šaldytuve ar prie jo. Pietums būtinai sriuba ir kažkas šalia. Dažnai mėsiška, nors mes mėgstam žuvį, bet pavalgome tik nuo mėsos. Dienos eigoje kokie 5 vaisiai, o vakarienei mėgstu lengvus patiekalus. Salotas. 

   Pietūs mieste atrodo prasčiau... daug kavos ir kažkas greito. Pirmenybę teikiu bandelėms su špinatais, saulėje džiovintais pomidorais ar rikotos sūriu.  

   Darbe - visavertis ir dietologo patvirtintas maistas. Laiko kavai nerandau, nors dar ir neieškojau :D 

MANO KLAUSIMAI:

1. Vienas žodis apibūdinatis Tave. 

2. Veikla, kuri daro Tavo dieną gražią. 

3. Nei dienos be...?

4. Receptas šeštadieniui. Kas, kaip ir kodėl? 

5. Keisčiausias prietaras ar įprotis. 

6. Knyga, kurios neskaitytum antrą kartą. Kodėl?

7. Muzika, kuri įkvepia.

8. Sapnai. Ar mėgsti juos aptarti, užsirašyti? 

9. Tavo "išrastas" žodis, kurį vartoji savo kalboje. 

10.Mėgstamiausias vaikystės žaidimas.

11. Blogo atsiradimo istorija. 

NOMINACIJOS:

bantik

dolce vita by laura

mantozauras

everybody's starry-eyed

 i'm lovin' it

laimos inspiratoriumas 

melsvai žalia 

sausage jar

mudviabidvi

lady's tea time
rėk  

Sąlygos: 

1. Įdėti blogo, kuriame buvai pažymėtas linką;

2. Nominuoti 11 blogų kurie Tau atrodo savaip įdomūs;

3. Užduoti savo 11 klausimų;

4. Pranešti nominuotam bloggeriui apie nominaciją. 

Ačiū!

Šiltai, Raminta. 

homemade lemonade

   Kiemo temperatūra jau šoktelėjo iki +32. Normalu, kad mes gaudome pavėsius ir gaivinamės naminiu limonadu. Procesas trumpas, o rezultatas gardus.

   Paruošimas: 

   Prisiskyniau mėtos šakelių ir išspaudžiau keletą citrinų. Vieną citriną supjausčiau griežinėliais. Citrinų sultis (su tirštimu) užpyliau virintu, atvėsintu vandeniu (~130ml.), tuomet juose ištirpinau šaukštą cukraus. Šiame mikse pamerkiau mėtą. Po gero pusvalandžio išgriebiau mėtas, o paruoštą "bombą" per sietelį pyliau į maišelius. Viską papuošiau šviežiai pjaustyta citrina ir mėtos šakele. Maišelius užrišau ir sukroviau į šaldymo kamerą. 
   
   Naudojimas: 

   Ledinę "bombą" užpilame šaltu vandeniu ir mėgaujamės gaiviu naminiu limonadu. 

                          
                             Skanaus :)

Spring

...nes žodžiai virsta akmeniu. Baltu, kažkur tarp šonkaulių ir skrandžio. Tu jo nematai, bet jį išpranašauja sapnas arba Murakami knygos. Sako: "susapnuosi žalią žvynuotą gyvatę, sučiupk ją toje vietoje kur kaklas ir nepaleisk. Ji ištirpins akmenį". Ir Tu tikiesi, lauki sapno. Miegi, net kai nenori miego, nes rytas pranašauja - žodį, o žodis virsta akmeniu. 

    Gegužę - man šiek tiek pienių liga. 

https://www.youtube.com/watch?v=uTIB10eQnA0&list=FLANnP9JBjEWDwbQV8aoXAew

Forest

  ♥♥♥

       Pavasaris įsibėgėjo... darbingas pasitaikė arba mano mechanizmas sensta ir mažiau spėju per tą patį laiko matą ;D Išties... 
   Pasitikėjimas. Žinot, dažnai su pavydu pažvelgiu į absoliučiai savimi pasitikinčius žmones. Ir pradedu bloguoti, kad pavydžiu, nes čia ima lįsti aibės reikalavimų sau. Mąstau, mąstau ir dar kartą permąsčius darau, o padarius - galvoju, jog reikėjo daryti priešingai. Ir taip nuolat. Galva sukasi, akys iš paskos, o susipynus kojoms - sėdžiu ant užpakalio. Vaikštau, tarsi, apspangusi nuo to galvojimo. Vyras sako, kad aš linkus persigalvoti ir taip kenkiu tik savo pilkosioms ląstelėms... nes visi tie galvoje besisukantys scenarijai, tik pačiai neduoda rimasties. Tūkstančiai tų dalykų nė neegzistuoja, gal tik kažkur mano sąmonėje ar po ja. O dabar dar ir pavasariniai dideli žandai. O gal tik nuo saulės susitraukusios akys?..  
   Matyt, mes visi esame truputį rudnosiukai. 

Per mišką dviračiais.

purple rain

    Žalia žalia... pastaruoju metu išgyvenu šios spalvos periodą, tad beveik nepykstu ant lietaus, kuris neapleidžia pozicijų net įpūsėjus žiemai. Kojos klimsta į dumbliną žolę, o aš einu einu einu... 

    Dar neprisijaukinau naujo metų skaičiaus, nors Tomas (radijo stoties M - 1 plius rytinis vedėjas, kasdien mašinos salone palydintis mane į darbą) dar pirmadienį postringavo apie tai, kad ši savaitė pirmoji tikrai oficiali 2014 metų diena. Tik dabar ėmiau galvoti, kad nepasveikinau Jūsų su nauja senų darbų pradžia ir medinio/žalio arklio metais. Su! Ačiū, kad esat ♥

    Pastaruoju metu retai beužsuku čia, ne todėl, kad pabodo, anaiptol. Veikiau dėl nuoseklaus užimtumo. Gruodį pabudo mugės, tad lėkiau nuo savaitgalio iki savaitgalio, o darbo dienos - mažųjų rate, vakarai - palinkus prie siuvimo mašinos. Beje, kalėdinei šventei darbe keli minusai: Senelis vėlavo, o ir jo batai buvo ne juodi (skolinti žodžiai)... iliuzijų žlugdytojas, kur dar tai, jog neturiu nuotraukos, kurioje sėdėčiau jam ant kelių ;D 

    Metų pabaigoje/kitų pradžioje man visada iš naujo sukyla noras prisiminti, tai ką esu užmiršusi... dažnai palinkusi virš siuvimo mašinos mąstau, jog tai nėra visiškai TAI... vėl noriu lipdyti, bet randu tūkstančius pasiteisinimų to nedaryti. Kol kas. Išsitraukiau iš dėžės keramikinius savo karolius. Pervėriau. Pakabinusi ant kaklo šiek tiek nuraminau sentimentus. Savaitgalį, keramikos muziejuje, aplankyta dėstytojos darbų paroda gera inspiracijų vakcina. Nebeužtruksiu :) 

    Skrybėlė - man atstoja lietsargį. Kaip jūs gelbėjatės nuo žiemos vėjo, lietumi barbenančio į palto rankoves?  

Zapyškio bažnyčios pašonėje. Tolumoje - Nemuno klostė... 

message in a bottle

   

    Palikus katinus ir siuvimo mašiną, išėjau pasivedžioti į mišką. Radau sąmanų

žalią vietą bei laiško butelyje dugną. Menami dalykai dedasi miške. Kartą buvom sutikę miško dvasią, ji ėjo paraleliai mūsų minamo tako ir tylėjo. Mes ją jutom, taip, kaip lietuje jaučiasi dievas. Tylėdami ištylėjom rimčiausius dalykus ir išmylėjom mylinus. Nepakeliamumas dingo, kaip ir miško dvasios vizitas. Matyt, bus atėjus jo pasiimti su savimi. 

White table

    Savaitgalis neprabėgo visai veltui, nes atsinaujino keletas daiktų. Senas baras virto žemu staliuku nupjovus jo ilgas kojas ir sunaudojus skardinę kaulo baltumo dažų... o, kad jau dažiau - tai atšviežinau ir margus gėlių vazonus, kuriuose laikui bėgant atsiras augalai. Kitam kartui lieku skolinga parodyti tris vintage kėdes, kurios taip pat laukia dažų bei naujų pagalvėlių sėdimajai daliai. 

    Kaip praėjo Jūsų savaitgalis? Ar jau ragavote šviežių sodo uogų? :}

♥♥♥

Way

    Naktimis pilnatis - dienomis vasaros lietūs. Nepaisant to. Nuotaika išdykus. Lygioje vietoje kyla šešėliai, atvaizdai išsikeipia. Šiandien viskas atrodo aštru ir netikra. Šiandien visa Visata nusiteikus prieš mane, nes pati tas mintis kedėjau, puoselėjau, auginau. Įlindau į geltonos spalvos beprotybę ir joje, kaip tam paveiksle "Kristus šlapime" - skendau. Slėpynės su nuosavomis nuotaikomis. Liūdesį laikiau didžiausiu įkvepėju, o šiandien purtausi nuo tų minčių, nes liūdesys man dovanoja apatiją. Subrandintą ir stiprią. O mano liaunas nors ir grūdintas egzistavimas to neatlaiko, nesipriešina. Sėdžiu bandydama pražiūrėti skylę sienoje, viduje graužatis, bet rankos, kaip įbestos nesiima nieko daryti. 

   Nuotaikų pasiansas. Tikrumoje jau nebegaliu būti viena. Vakar užbaigėm pasakų savaitgalį. Mi perleido man vairą ir aš visą dieną užsiėmiau vairuotojo terapija (nors teisės mano rankose dar tik savaitę, savo sąskaitoje jau turiu ~1000 kilometrų). Japy! Aplankėme Varlaukį bei Kartupius, prabėgomis apžiūrėjome Jurbarko gatves, nustebinom muškėtininko D mažąjį brolį, ridenome pievomis cukrų... Akimirkos. 

Mi rado giganišką pienės pūkų kamuolį...  

...o aš svajonių basutes ;D