Grįžus nusibraukiau nuo veido šaltus plaukus. Glamonėmis pasitiko išsiilgę katinai. Uždegiau smilkalą ir akimirkai sustabdžiau laiką: gal jau nuslinko šalin juodas mėnulis?..
Būtent apie juodus mėnulius man šiandien norisi kalbėti. Ar Jums taip nebūna, kad net tenkinanti veikla netenkina? Kažkam vis trūksta minutės, rodos, visa neišbaigta, apgraibomis, ne taip.. Būtent tokie buvo pastarieji du su puse mėnesio. Tikrai atrodė, kad trūksta vos vienos minutės padaryti iš šiaip sau - teisingai. Taip nemalonu "atiduoti" neišbaigtus iki maksimumo darbus. Bet vis palaužia begalis miego trūkumas, naujos dienos pradžia dar nesibaigus praeitos dienos tvaikui. Tada pagalvoji, kad gal perdėm iš savęs reikalauji? Apsiimi vienu metu daugiau darbų negu gali padaryti. Tada padarai juos. Pergalvoji iš naujo. Atsiskaitai su žmonėmis, kuriems esi pažadėjęs. Sudalyvauji svarbiuose įvykiuose. Vėliau visą dieną miegi. Ir galop, pabaigoje savaitės, atsipeikėji. Šypsaisi, trumpam džiaugiesi, kad nebeliko užsilikusių darbų ir imi dėlioti naujus. Paradoksalu, bet nebemoku ilsėtis. Negaliu sėdėti užsiimdama nieko neveikimu. Ir man tai patinka! Nors kartais pakeiksnoju susikaupusius darbus. Kaip Jūs kovojat su tokia apatija?
Ir derinukas penktadieniui darbe. Paprasta ir patogu :} P.s. visa aplipusi katinų plaukais... Čia mano neišvengiamybė. Nors Šilkui fotosesija tiek nerūpėjo, kaip Domino, kuris vis glaustėsi ir maivėsi prieš objektyvą ;D
Būtent apie juodus mėnulius man šiandien norisi kalbėti. Ar Jums taip nebūna, kad net tenkinanti veikla netenkina? Kažkam vis trūksta minutės, rodos, visa neišbaigta, apgraibomis, ne taip.. Būtent tokie buvo pastarieji du su puse mėnesio. Tikrai atrodė, kad trūksta vos vienos minutės padaryti iš šiaip sau - teisingai. Taip nemalonu "atiduoti" neišbaigtus iki maksimumo darbus. Bet vis palaužia begalis miego trūkumas, naujos dienos pradžia dar nesibaigus praeitos dienos tvaikui. Tada pagalvoji, kad gal perdėm iš savęs reikalauji? Apsiimi vienu metu daugiau darbų negu gali padaryti. Tada padarai juos. Pergalvoji iš naujo. Atsiskaitai su žmonėmis, kuriems esi pažadėjęs. Sudalyvauji svarbiuose įvykiuose. Vėliau visą dieną miegi. Ir galop, pabaigoje savaitės, atsipeikėji. Šypsaisi, trumpam džiaugiesi, kad nebeliko užsilikusių darbų ir imi dėlioti naujus. Paradoksalu, bet nebemoku ilsėtis. Negaliu sėdėti užsiimdama nieko neveikimu. Ir man tai patinka! Nors kartais pakeiksnoju susikaupusius darbus. Kaip Jūs kovojat su tokia apatija?
Ir derinukas penktadieniui darbe. Paprasta ir patogu :} P.s. visa aplipusi katinų plaukais... Čia mano neišvengiamybė. Nors Šilkui fotosesija tiek nerūpėjo, kaip Domino, kuris vis glaustėsi ir maivėsi prieš objektyvą ;D
Ketvirta nuotrauka! Maniau, kad tik mano katinukas sugeba taip galvą persukt :))
AtsakytiPanaikintiO ne... maniškis irgi moka. Suka galvą, o vėliau verčiasi kūlversčiu :}
AtsakytiPanaikintiJauku :)
AtsakytiPanaikintio būsena tokia nebeaplanko, nes gimus vaikui mokausi nebeskubėti, nes dienos ir taip lekia žaibišku greičiu tai stengiuosi mėgautis :)
aha, čia mano nesibaigiantis košmaras. krūva darbų, kurių nespėju nudirbti, ir tas begalinis noras apsiimti dar daugiau, nes atrodo kaip nespėsiu. ir nebelieka poilsio nei ramybės, ir viskas atrodo neišbaigta. gal reikėtų atsidėti bent vieną dieną (o gal net visą savaitgalį?) per mėnesį, kai tiesiog neapsiimsi daryti dar daugiau? na vien tos dienos laukimas būtų kažkas tokio, kad va, tą ir tą dieną, aš nebepriimsiu naujų darbų. pailsėkime ne nedirbant, o nepradedant nieko naujo?
AtsakytiPanaikintigražios nuotraukos ir labai jaukus kambarys!
Laima, Tavo pamąstymai privertė susimąstyti. Bet veik, kaip tai įgyvendinti? :}
AtsakytiPanaikintitiesiog tą dieną reikia nustatyti ne 'rytoj', o tarkim po savaitės, kad spėtum pasiruošti. :D
AtsakytiPanaikinti