Tyki popietės kelionė autobusu namo... įsitaisiau pačiame autobuso gale, atokiau nuo visų keleivių. Mintyse svajojau apie baltos spalvos namą, kurio langines tapyčiau pati, vyną terasoje ir supamosios kėdės girgždesį. Priešpaskutinėje stotelėje man vos nesustojo širdis, o gal atvirkščiai - ji ėmė plakti atkakliau nei visada. Į autobuso stiklą tėškėsi paukštis. Tiesiai priešais mane. Juodas geltonomis kojomis, kiek mažesnis už varną, bet ne toks mažas, kaip žvirbliai. Tiksliai nepasakysiu kokiai šeimai jis priklauso, nes tuo metu man ne jo pavadinimą nustatyti rūpėjo, o kaip susivaldyti nesuinkštus. Mano kojos šiandien irgi geltonos... ar dažnai taip būna?
Ar Jums būna atsitiktinumų, kurie panašėtų veik į pranašystę nei į paprastą atsitiktinumą? Net nesiverčia liežuvis sakyti atsitiktinumas... o gal tik man patinka įsivaizduoti, jog yra daugiau, nei gali įžiūrėti?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą