Skruzdėliuke jautiesi nulipus nuo dviračio. Aplink nei gyvos dvasios, vien tik linguojantys medžiai, girgždančios šakos. Miško proskynoje tyvuliuoja pievų jūra. Joje, tarsi ant stalo, tvarkingai sudėliotas cukrus. Milžinių puodelių tetrūksta prie tokio cukraus gabaliuko ant pievos paklotės. Gražus peizažas čia besilankantiems. O dar kai jį įrėmina mėlynos langinės...
Patiko sekmadieninė nuotaika ir be garso skubantys debesys. Leidau pati sau trumpam sustoti. Įsiklausyti į kuždesius. Atradau nuostabią vietą, kurioje norisi pabūti dar truputį.







