Mes draugės bene dešimt metų su pertraukomis. Viena be kitos neapsieiname, bet ilgai drauge neištveriame. Mes, it dvi stichijos, kurioms susitikus - pasaulį užlieja vandenys. Aušra man visada buvo Aušra arba tos akimirkos žodelis, kažkokios tikrai tikusios bei įsisenėjusios pravardės neturėjo... nors kurį laiką bandėme apgyvendinti "Abrieduko vardą. Ir štai nesenai užmačiau, kaip kažkas viename socialiniame tinklalapyje ją pavadino "Arbatinuku". Pakerėjo... taip jauku, taip šilta ir taip apie ją! :} Šis nekaltas žodelis tapo idėja dovanai ir štai - Aušros arbatinukas. Jis dvipusis: truputį mėtinės žalios ir truputį cinamono rudos. Dar šiek tiek mėtų arbatos į popierių, kad laiškas ir dovana dvelktų jaukuma ♥
tokia isjausta dovana. net gi apie kvapa pagalvota, saunu.:) turbut drauge apsidziauge.:)
AtsakytiPanaikintiApsidžiaugė ir mane pradžiugino savo džiugesiu :} Jos čia nėra, tad pacituosiu ją "ak, tu kaspinėlių fėja, taip šilta paliko viduj" :}
AtsakytiPanaikintiblogspotas matyt su wordpressu nelabai draugauja, nes kokį kas trečią kartą mano komentarus pasigrobia maži nykštukai ir dingsta su jais rūke. :)
AtsakytiPanaikintianyways, labai mieli arbatinukai! aš jau beveik įsivaizduoju tokius pat mielus puodelius "iš to pačio" servizo. O dar mėtos į įpakavimą mmmmm, dar kartą užsimaniau arbatos :)
Padykėliai nykštukai:} Bet gerai, kad Tu atkakli :}
AtsakytiPanaikintiDėkui už gražius žodžius... aš irgi dar arbatos užsiplikysiu.
Mąstau ne tik apie puodelius, lėkšteles, šaukštelius, bet ir apie skanėstus prie arbatos :D kad ir tuos pačius keksiukus :}