trečiadienis, balandžio 18

Line

Norėčiau gyventi pagal prozos eilutes be sakinio galo ir didžiųjų raidžių. Susivokčiau valganti salotas pusryčiams ir kažkur būtų išsivarsčius naktis, o ant stalo garuotų puodelis karštos arbatos su karameliniu sausainiu desertui. Kad rūpestis būtų tik toks menkutis! Imčiau iš naujo mokintis tarti „labas rytas“ be didžiosios L.
Pratraukiu privatumo užuolaidą, matau, kaip keistai į mane dirsčioja, lyg būčiau peržengusi civilizacijos geto ribą. Ir niekad apie mane nežinojęs pasaulis imtų sekti liniją, kurią pamynus aš tapau regima. Retsykiais aš peržengiu čia, kai bandau atsiliepti į panašių į save šauklių riksmą. Vadinu juos draugais, nors gal nevertėtų, nes dažnai jų išsižadu, bent mintimis norėdama likti viena sau - nepriklausanti niekam, tada kai ateina suvokimo akimirka, kad per daug savęs išdalinta. O išpustytos kopos atgal nesurisi...

Derinukas:
*Suknelė - kuistukas 1lt.
*Megztukas - kuistukas 2lt.
*Diržas - kuistukas 5lt.
*Kabutis "Kregždučių porelė"- mano kūrinukas, jį aplankyti galite čia

Domino gano saulę nuo palangės :}






6 komentarai:

  1. haha, katinas atrodo taip, lyg labai nenorėtų, kad kas pamatytų, ką jis veikia už užuolaidos :D
    išpustytos kopos atgal nesurisi, bet ar reikia? kai seni dalykai išnyksta - atsiranda vietos naujiems.
    P.S. kregždės ant kaklo ypač gerai atrodo

    AtsakytiPanaikinti
  2. Oj, jis mėgsta pasimaivyti, rodos, žino, kad fotografuoju :D
    Pritariu Tau, kad veikiausiai nereikia, bet būna akimirkų, kai norisi, kad viskas sustotų, nes jau nebesijauti savu - savame kailyje.
    Dėkui, už komplimentą, Laima :}

    AtsakytiPanaikinti
  3. pritariu, kad kregzdutes graziai dera.:) kaip tu suvoki ta saves isdalinima?:)
    beje, nebandei rimciau realizuot savo rasymo gebejimu? mano akimis, tau gerai sekasi.:)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Išsidalini. Būna, vieni žmonės uždari, kiti atviri, treti nuoširdūs ir panš. Taip ir su tuo išsidalinimu. Esi atviras pasauliui: pasakojiesi, atsakai, daliniesi... vėliau, lyg per miglą pamąstai - gal nereikėjo tiek. Ir išties - nereikėjo. Tenka dažnai pasigailėti, pamatyti jau realizuotą savo mintį ir t.t. Toks keistas jausmas, ne pyktis, veikiau apmaudas, apima ir supranti - esi tik pats sau, o tas sau, jau tiek nukabintas šaukšteliu.
    Parašinėju aš... bet tik sau ir čia. Mokykloje rašiau klasės dienoraštį, vėliau - mokyklos laikraštyje, tada prasidėjo studijos, meno kūrinių analizės, straipsniai, bet su studijų pabaiga baigėsi ir galimybė. Mielai dar rašyčiau, nežinau kiek tai man sekasi, bet žinau - man tai patinka :} ačiū, už gerą žodį, Juste!

    AtsakytiPanaikinti