Visuomet buvau linkusi tikėti, kad viskas ką mena pasakose kitados galėjo
būti tiesa. Visi tie pasakojimai apie kalbančius gyvūnus, aitvarus, gyvenančius
po slenksčiu, bildukus, pelkėse besiplaikstančias laumes ar užkerėtas rupūžes...
galbūt net milžinus, gyvenančius kalnuose ir rūkančius didžiausias pypkes.
Sunku net pagalvoti, kiek mažutėlių puodelių arbatos tokiam reiktų užplikyti,
kad numalšinti troškulį.
Visą naktį žaidžiau milžinus. Tepliojausi dažais pasiėmusi mažiausius
turimus teptukus, kad papildyčiau arbatos servizą... ir štai kas man išėjo!
Kaip manote, jei pasaulis staiga susitrauktų, o jūs liktumėte savo dydžio,
kiek tokių puodelių arbatos reiktų jums? :}
Ooo :) kaip žavu.. :)
AtsakytiPanaikintiMan, manau, en tiek daug tų puodelių reiktų... nedidelis milžinas būčiau... :D
:D visi milžinai Tau pavydėtų. Visada norisi priešingų dalykų :}
AtsakytiPanaikintiLabai beprotiškai mieli ;]
AtsakytiPanaikintiDėkui :} Taip miela girdėti!
AtsakytiPanaikintibe galo gražučiai puodeliai! Ir keksiukas, ir šakutės labai mielos :)
AtsakytiPanaikintias taip paziurejau ir kilo minciu apie siuolaikines mergaites, rengiamas ir norincias rengtis kaip barbes, su visokiais dvasiskai pigiais papuosalais. tai ir galvoju, kad va tokie tarsi is pasakos zenge auskariukai tobulai tiktu.:)zinoma, tiktu ne tik mergaiciukem, net nebuciau pamanius, kad gali taip zaviai atrodyti keksiukai auskarai.:) zaisminga!
AtsakytiPanaikintiJau kokie žaismingi dvipusiai auskarai. Kaip norėčiau stalo įrankių, bet neturiu tiek kantrybės, kad tokius pasigaminti.
AtsakytiPanaikinti