Klajūnai

Talentas tai ar nesugebėjimas atsirinkti? Kai norisi į vieną veiklą sujungti visas įmanomas technologijas... Dailė ir menai visas mano gyvenimas. Draugai sako, jog maniškio stiliaus su nieko nesumaišysi, bet man kartais atrodo, kad aš nesugebu jo išgryninti tiek, kad ir pati būčiau patenkinta. Tai verčia mane jaustis nepatogiai. Noriu pabandyti truputį šio, truputį to ir dar kito. "Vakar" aš siuvu, "šiandien" - piešiu, "rytoj" lipdysiu... Ir viskas man teikia džiaugsmą, bet pažvelgus atgal imu lengvai kibirkščiuoti, kad nesugebu apsistoti ties vienu. Ar Jums irgi taip būna?
Tačiau... lengvai pakibirkščiavusi, žinau, kad tušas ir plunksnos manęs niekada neapvils. Tai vienintelė pastovi sritis mano gyvenime jau skaičiuojanti ne mažiau, kaip 15-iolika metų :) Nors ir ji evoliucionuoja su naujomis temomis ir priemonėmis. Štai keli darbai iš lapo persikėlę ant medžio plaušo.
Klajoklio sugrįžimas į gamtą. Virsmas.

Triukšminga ramybė

    Tipenti ankstyvoje pūgoje... palaidais, išdarkytais plaukais. Pabūti su savimi ir su savo tikėjimu, kurio taip ir negali atsekti. Įsiklausyti. Pajusti akimirkos šventumą, tą trumpą amžinybę... kojos pirštuose.
    Turiu dvi dalis savo gyvenimo. Viena jo, galbūt net realesnė už tikrą -įsivaizduojama (galbūt puikesnė), iliuzorinė, pūpso mano vaizduotėje. Sykiais pasidaro sunku atsekti, kas realu, o kas išgalvota. Taip realiai išgyventa, kad net šiurpuliai bėgioja pagaugomis. Būna, supykstu ant klaidinančių prisiminimų. Prisiminimų iš šio mintinio pasaulio. Supykstu už tai, kad klaidina, kad leidžia taip pokštauti pasąmonei su gimimu ir mirtimi, su metų laikais ir savaitės dienomis, su žmonių veidais, istorija, jutimais, su mano asmeniniais išgyvenimais, iškraipytais prisiminimais, negyjančiomis žaizdomis. Net nenoromis, kiekvieną saldžiausią šio puikesnio gyvenimo potyrį palydį aitrus kartėlis. Aidais lekia nusivylimas ir tas prakeiktas! kojų trenksmas į žemę. Mąstau, jog praeitame gyvenime galėjau būti vaismedžio vaisius, nelemtai nupurtytas dar nespėjus sunokti. Nupurtytas grubaus vaikėzo, vėjų grumtynių ar kerėplos varnėno. Simbolinis nupurtimas man reiškia motinos ir vaiko išskyrimą. Perdėm ankstyvą, užklupusį netikėtai, nepasiruošus... nors tikriausiai nepakaktų ir visų šimtmečių tam pasirengti. Kaip išgyventi neįmanomą? Slenka metai, mėnesiai, dienos... bet dūšia vis lipa iš kūno. O visas begalinis pasaulis primena tik tai.
Norėčiau turėti tikėjimą – nūnai tikėti. Tame kurčiame aklume, galbūt atrasčiau ramybę. Ir kojos pirštai liestų ne žolę, smėlį ir juodą žemę, o šventumą. Švelnų, kaip pūkinė antklodė. Galbūt tai ir yra tikėjimas? Tik kodėl tada mano ramybė klausosi sunkiojo metalo?

Pūsnyje pamestas varpelis

Norisi pasakyti tiek daug, bet pajėgiu iškvėpti tik tylą... keistas metas tos žiemos šventės. Ore tvyranti ramuma nei tai dvasina, nei tai slopina. Kyla mintis, kad subtilios tylumos dozė - visų metų šėlsmui atpirkti. Tik priglaudi ausis prie vėstančių grindų ir klausai mintimis, kaip tipena nykštukai ridendami mandarinus. Žieminiai jonvabaliai. Vietoj lempelės - varpelis, kepurės smailiagalyje. Jei tik išgirsti juos, per už lango skubančią pūgą. Žiemos pasaka. Nėra kito tinkamo žodžių junginio tai apibūdinti. O dar kai kambariai skendi, tirštą tamsą košiančioje, žvakių šviesoje, nuo palėpės laiptų atsliūkina besvoris smilkalo kvapas ir aplink kojas susirango katinai...
Tokiu metu ir man norisi tapti nykštuku, uoliai triūsiančiu ties dovanomis. Dovanomis šeimai, draugams ar atsitiktiniam žmogui autobuso stotelėje. Simbolinė šilta dovanėlė skirta papirkti šypsenas. Tokie ūmūs juk lekiam kasdien... dėl tos vienos sekundinės akimirkos "nebuvimo" ant žemės.
Šiuometiniai mano dovanėlių idėjos pamatai - sūri tešla :)

Dovanų receptas:
* 4 kupini šaukštai miltų
* 4 kupini šaukšteliai druskos
* šlakelis vandens (kad visa taptų vientisa mase)

Viską suberiame į dubenį, išminkome ir imamės formavimo. Galima naudotis formomis arba lipdyti. Kepame 20min. 180 laipsnių orkaitėje.

Dekoravimas:
* dažai (tinka akrilas, guašas, akvarelė... ar bet kas tepantis, dažantis ir t.t.)
* teptukai
* ūpas (itin svarbus dovanų kūrimo ingredientas, be kurio dovana neturės dūšelės)
* stebuklingos idėjos
* greitai džiūstantis dekupažo lakas arba tiesiog plaukų lakas
* kaspinas

Dekoruotus ir visiškai išdžiuvusius žaisliukus nupurškiame laku, palaukiame kol lakas tampa nebelipnus, tada rišame kaspinėlius.
























Gilaus kūčių vakaro ir šelmiškai mandarininių Šv. Kalėdų!