ketvirtadienis, gegužės 31

Bubbles

Dažnai išskleidusi rankas į šalis mėgsti sklęsti per pievą. Įsivaizduoju, kad esu mažas lėktuvėlis arba kregždė. Nesu tipinis suaugęs žmogus, pasimetu laike nesugaudama minučių. Fantazuoju. Nors dirbu, vedu namų ūkį ir prižiūriu lysvę moliūgų, bet planuoti laiko vis dar nepavyksta. Susigaudau planavime tik tiek, kad nesumaišau dienų bei nepamirštu nueiti į darbą... visa kita, kaip per miglą. Žaidžiu su savimi šilta šalta tik daryti ar nedaryti pavidalu. Neretai planus koreguoja "šalutinės aplinkybės". Tada piktai burzgiu, bet planuoti tas nepadeda. Kaip išmokti planuoti arba išsiauklėti likimą?

Pirmadienį ganėme muilo burbulus, tad galiu pasidžiaugti vienu nusisekusiu planu.  Burbulų dirigentas juos šokdino ore. Mums beliko tik gaudyti žvilgsniais ir nosių galiukais :} 










Burbulų derinukas: 
*Rudos kelnės - kuistukas;
*Gelsva palaidinė - kuistukas;
*Megztukas - kuistukas;
*Diržas - kuistukas;
*Kabutis - pačios kūrinys. 




pirmadienis, gegužės 28

Mint shoes

Daiktai gyvena savo istorijas, kurias mes neretai išgyvename kartu su jais. Taip nutiko ir šį kartą... Tai lyg istorija apie papuošalus, o gal greičiau batų istorija, kuriems prireikė pastiprinimo. Mėtinių batelių savininkė paprašė, kad sukurčiau ką nors prie jų. Aš taip ir padariau, tik lyg tarp kitko praleidusi pro ausis, kad prašymas buvo sukurti kažką ant kaklo. Todėl visų pirma gimė mėtiniai sūkuriniai auskarai, o jau vėliau (išsiaiškinus kuriozą) ir kabutis kaklui :}




trečiadienis, gegužės 16

Columba livia

Tikėjimui palaikyti besąlygiškai reikalinga paslaptis. Kai tik prasideda aiškus matymas - nublanksta reiškiniui priskirta romantika. Čia prasideda išvirkščia istorija apie paštą. Visad paštą, laiškanešystę laikiau itin žaviu reiškiniu. Juk jau šimtai metų žmonės taip bendrauja! Stebisi, sužino bei stebina.
Laiškas mane visad nuteikia teigiamai. Žinoma - jei tarp sąskaitų ir reklaminių skrajučių randi dar ir mylimuko brūkštelėtą žodį. Nesvarbu, draugė ar šeimos narys parašė, užtikai mylimojo išpažintis ar tiesiog šventinius atvirukus... Visad, taip teisingai gera gauti ranka bei šiluma palytėtą laišką. Visai netolimoje praeityje aš vėl ėmiausi gaivinti šią mielą, bet primirštą veiklą. Namuose net apgyvendinau dėžutę gautiems laiškams. Taip jauku kartas nuo karto ją papildyti.:}
Seniau, rašydavau nuolat. Tai buvo neatsiejamas gyvenimo elementas. Turėjau susirašinėjimo draugus, su kuriais susipažinome per radiją. Dabar su daug kuo, iš to laiko, ryšiai jau nutrūkę, bet taip jauku prisiminti...   Tačiau taip rodosi mums - vartotojams. O ką mano pašto darbuotojai?...  Nutiko, kad teko pamatyti "išvirkščią" pašto pusę. Žavesiai ir legendomis mintyse apsipynęs Centrinis Kauno paštas, atvėrė duris į užkulisius, kur žmonės juda, it skruzdėliukai. Jiems trūksta laiko įžvelgti tame romantiką... jie nevarto laiškų rankose ir nespėlioja, kas galėjo rausvomis raidėmis rašyti adresatą, ir nė nepagalvoja, kad pašto ženklą rašiusysis rinko 20 minučių. Laiškai jiems tik šmėklos, kurias jie renka ir persiunčia toliau. Blyksniais. Apmaudu, bet skubantis pasaulis nepalieka laiko. Tai, lyg rojus už stiklo. Greta, bet toks nepasiekiamas.

O Jūs ar dažnai rašote laiškus? :}

Derinukas:
*Suknelė - Promod 129lt.
*Džinsinis švarkelis - kuistukas 5lt.
*Skarelė su antimis - New Yorker 9,99lt.
*Sagės - didesnioji draugo močiutės dovana, gėlių krepšelis - draugo dovana.
*Segtukas kaspinėlis iš užuolaidos - pačios siūdintas.
*Rankinė - kuistukas 2lt.
*Batai - kuistukas 6lt.






Pastarasis mano kuistukų radinys - laikrodis "Timex Cavatina". Visa dėžėlė su priedais ir laikrodukas vos 5lt 


šeštadienis, gegužės 12

Play the giants


Visuomet buvau linkusi tikėti, kad viskas ką mena pasakose kitados galėjo būti tiesa. Visi tie pasakojimai apie kalbančius gyvūnus, aitvarus, gyvenančius po slenksčiu, bildukus, pelkėse besiplaikstančias laumes ar užkerėtas rupūžes... galbūt net milžinus, gyvenančius kalnuose ir rūkančius didžiausias pypkes. Sunku net pagalvoti, kiek mažutėlių puodelių arbatos tokiam reiktų užplikyti, kad numalšinti troškulį.
Visą naktį žaidžiau milžinus. Tepliojausi dažais pasiėmusi mažiausius turimus teptukus, kad papildyčiau arbatos servizą... ir štai kas man išėjo!
Kaip manote, jei pasaulis staiga susitrauktų, o jūs liktumėte savo dydžio, kiek tokių puodelių arbatos reiktų jums? :}